ùmbrai (lot. Umbri), senovės italikų gentys, gyvenusios Šiaurės ir Vidurio Italijoje. Kalbėjo umbrų kalba. Dauguma miestų įkurta 9–4 a. pr. Kr. ant gerai ginamų kalvų. Visuomenė buvo susiskirsčiusi pagal karinį rangą. Manoma, umbrai paskleidė Villanovos kultūrą. 4–3 a. pr. Kr. etruskų nustumti į pietus ir apsigyveno Vidurio Italijoje (jų gyvenamas sritis pradėta vadinti Umbrija). Pirmieji kontaktai su romėnais datuojami 310 prieš Kristų. 3–2 a. pr. Kr. umbrai romėnų pavergti ir iki 1 a. sulotynėjo (89 tapo Romos piliečiais). Imperatoriaus Augusto valdymo metais (1 a. pr. Kr.) keturi umbrų aristokratai tapo senatoriais. 1444 Gubbio mieste (buvęs Iguvijus, Perugios provincija), Jupiterio šventyklos griuvėsiuose, rastose septynios Iguvijaus bronzinėse lentelėse (datuojamos 3–1 a. pr. Kr., apie 5000 žodžių) aprašyti gyvulių aukojimo ritualai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką