ùmbrų kalbà priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų grupei. Mirusi. Vartota Umbrijoje (dabar Vidurio Italija) 4 a. prieš Kristų–1 a. po Kristaus. Išliko apie 10 trumpų įrašų ir 7 lentelės su įrašais iš 4–1 a. prieš Kristų umbrų ir lotyniškaisiais rašmenimis. Umbrų kalba – fleksinė sintetinė. Artima volskų kalbai ir oskų kalbai. Būdinga ilgieji ir trumpieji balsiai, indoeuropiečių dvibalsių suvienbalsėjimas, galūninių priebalsių nukritimas, palatalizuotų priebalsių asimiliacija, rotacizmas. Skiriamos 5 daiktavardžių, 3 būdvardžių linksniuotės, 4 veiksmažodžių asmenuotės. Vardažodžiui būdinga gramatinės giminės, skaičiaus, linksnio kategorijos. Umbrų kalba turėjo skolinių iš etruskų ir lotynų kalbų. Sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys).
85