unanimizmas

unanimzmas (lot. unanimus – vienmintis), 20 a. pradžios prancūzų literatūros srovė. Susikūrė kaip simbolizmo priešprieša. Rašytojai J. Romains’as, G. Duhamelis, Ch. Vildracas, R. Arcosas, G. Chennevière’as, L. Durtainas, sekdami F. Rabelais Telemo abatijos pavyzdžiu, 1906 susibūrė į Abatijos broliją, jos būstinėje prie Paryžiaus įkūrė spaustuvę, patys spausdino ir leido savo knygas (išleido apie 20 knygų). Unanimizmas siekė atnaujinti visuomenę per dvasinį bendravimą, įtvirtinti pasaulyje dvasinės energijos viešpatiją, tikroviškai vaizdavo eilinių žmonių gyvenimą, siekė stiliaus paprastumo, poezijoje vartojo verlibrą. Sau artimais laikė W. Whitmaną, E. Verhaereną, M. Maeterlincką. Unanimizmo estetikos ir ideologijos principai ryškiausiai atsispindi J. Romains’o kūryboje.

510