Únĕticės kultūra (Ùneticės kultūrà), Vidurio Europos archeologinė kultūra. Buvo paplitusi 1800–1500 (kitais duomenimis, 2300–1500) pr. Kr. dabartinėje Austrijos, Moravijos, Čekijos, Tiuringijos, Brandenburgo pietinės ir Lenkijos pietvakarinės dalies teritorijoje. Pavadinta pagal Úněticės kaimą (Vidurio Čekijos kraštas). Kultūra atrasta 19 a. 8 dešimtmetyje, taip pavadinta 1892. Gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba, kalvyste, metalo apdirbimu. Skiriami Úněticės kultūros 2 laikotarpiai. Pirmuoju laikotarpiu (1800–1550 pr. Kr.) mirusieji laidoti dažniausiai nedeginti, apdėti akmenimis. Įkapės – glazūruotos neornamentuotos keramikos dirbiniai, akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai, retai randama metalinių papuošalų. Antruoju laikotarpiu (1550–1500 pr. Kr.) žmonės gyveno aukštumose prie derlingų žemių įkurtose įtvirtintose gyvenvietėse. Būstai antžeminiai, stulpinės konstrukcijos arba pusiau žeminės. Mirusieji kapinynuose laidoti dažniausiai sudeginti. Būdingi plokšti bronziniai kirviai su pusapvaliais ašmenimis.
Úněticės kultūros dirbiniai: a – ritualinis diskas, b – ietigalis, c – peilis, d – puodas
Lietuvoje Úněticės kultūrai būdingų dirbinių rasta Kašėtų gyvenvietėse.