unguriãžuvės (Anguilliformes), kaulinių žuvų (Osteichthyes) antbūrio būrys. 21 šeima, daugiau kaip 520 rūšių (Lietuvoje 2). Unguriažuvės paplitusios tropinio ir subtropinio klimato juostų vandenyse. Kūnas cilindriškas, panašus į gyvatės, nuo 10 cm iki 3 m ilgio, nuo 15 g iki 65 kg masės. Oda gleivėta, žvynai cikloidiniai arba jų nėra. Nugaros ir pauodegio pelekai ilgi minkšti, dažniausiai susijungę su uodegos peleku. Pilvo pelekų nėra. Plaukiojamoji pūslė jungiasi su žarnynu arba redukuota. Daugelio rūšių kraujo serumas nuodingas. Gyvena vandenynuose, jūrose, išskyrus upinius ungurius (Anguilldae), kurie gyvena gėluosiuose vandenyse, bet neršia jūrose. Plaukioja gyvatiškai vingiuodami kūną. Dažniausiai plėšrios. Vystosi su metamorfoze. Lervos – leptocefalai – plokščios, nepanašios į suaugusius ungurius. Minta įvairiais bestuburiais, žuvimis. Dauguma unguriažuvių verslinės.
Atlantinis jūrinis ungurys (Conger conger; iki 3 m ilgio, iki 65 kg masės) gyvena Šiaurės Atlante, Viduržemio, Juodojoje ir Baltijos jūrose. Retkarčiais jų sugaunama arti Lietuvos krantų. Neršia Atlanto rytinėje dalyje. Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) iki 1,2 m ilgio, iki 4 kg masės (dažniausiai sugaunami 0,5–0,7 m, 0,4–0,5 kg). Gyvena Europos gėluosiuose ir apysūriuose vandenyse (Lietuvoje daugiausia Kuršių mariose, mažiau upėse ir ežeruose), mėgsta užžėlusias dumblingas vietas. Neršti plaukia į Sargasų jūrą (prie Šiaurės Amerikos krantų; kelionė trunka apie 1 m.); išneršę žūva. Lervos su Golfo srove migruoja Europos pakrančių link ir po 2–3 m. patenka į gėluosius vandenis, kur gyvena 4–9 metus. Iš Lietuvos ežerų migruoja neršti balandžio–gegužės ir rugsėjo–spalio mėnesiais, iš Kuršių marių – vidurvasarį. Verslo objektas.
a – europinis upinis ungurys, b – atlantinis jūrinis ungurys
-ungurys