unifikãcija (lot. unifico – vienodinu), norminimo metodas, kuriuo racionaliai apribojamas tos pačios paskirties gaminių, technologinių procesų, gamybos priemonių ar kitų objektų skaičius. Unifikacija apima objektų projektavimą, gamybą, kontrolę ir eksploatavimą. Unifikacijos tikslai: gerinti kokybę ir patikimumą, mažinti projektavimo, gamybos ir objektų įvaldymo trukmę, gerinti pakeičiamumą, supaprastinti tiekimą, eksploatavimą ir remonto darbus. Unifikacijos būdai: tipizacija (objektas projektuojamas ar gaminamas pagal pavyzdį); simplifikacija (parenkamas optimalus objekto tipų skaičius, bet nekeičiami parametrai). Visiškąja unifikacija unifikuojami visi projektuojamo ar esamo objekto parametrai (forma, matmenys, medžiagos), daline unifikacija – tik kai kurie objekto parametrai. Unifikacija leidžia sumažinti apdirbimo, matavimo ir montavimo įrangos nomenklatūrą. Dažniausiai unifikacija taikoma mašinų ir prietaisų gamyboje, t. p. statyboje ir karinėje pramonėje. Unifikuojami vienos įmonės, vienos arba kelių pramonės šakų objektai.
1391