uniforma

unifòrma (pranc. uniforme < lot. uniformis – vienodas), karnė unifòrma, karinės aprangos, ekipuotės, skiriamųjų ženklų visuma, nustatoma valstybės ginkluotųjų pajėgų kariams. Būna paradinė, kasdieninė ir lauko uniforma (antpečiai, epoletai). Ją dėvi privalomosios, profesionaliosios karo tarnybos kariai, savanoriai vykdydami jiems pavestas užduotis, pratybose ir mokymuose, t. p. atsargos ir dimisijos kariai, kuriems suteikta teisė dėvėti uniformą iškilmingomis progomis. Uniformos dėvėjimą ir gamybą reglamentuoja valstybinės teisės aktai.

Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkai paradine uniforma (2012)

Vokietijos sausumos pajėgų karys lauko uniforma (2018)

Didžiosios Britanijos karališkosios gvardijos kareiviai paradine uniforma (2016)

Prancūzijos karinių oro pajėgų pilotai parade (2014)

Italijos kariuomenės vado kepurė (2015)

Kinijos kareiviai paradine uniforma (2009)

Istorija

Iki 17 a. dėvėta standartizuota apranga, viduriniais amžiais ji turėjo būti siuzereno heraldinių spalvų. Karį iš kitų skyrė herbas ant skydo, vėliava, kariaujančių vienuolių ordinų karius – apsiaustas ir skydas su įvairių formų kryžiumi. Samdinių pulkų vadai kartais įvesdavo vienodos spalvos aprangą. Nuo 1693 Švedijoje standartinė kariuomenės uniforma iš pradžių buvo kontrastinga, atspindėjo valstybinės heraldikos spalvas, pulkai turėjo savas uniformas. 19 a. pradžioje daugelyje šalių visos kariuomenės uniformos buvo suvienodintos, skyrėsi pulkų ženklai ant kepurių arba šalmų ir sagų. Padidėjus šaunamojo ginklo šaudymo nuotoliui atsisakyta ryškių spalvų uniformų, jų spalva turėjo būti artima kraštovaizdžio spalvai.

Švedijos Altblau dalinio muškietininko (1624–50) uniforma

Per Pirmąjį pasaulinį karą (1914–18) kariaujančių pusių uniforma buvo chaki (Rusijos imperija, Turkija, Serbija, Juodkalnija, Japonija, Graikija, Prancūzijos kolonijos, Didžioji Britanija), pilkos (Vokietija, Italija, Bulgarija, Portugalija, Austrija‑Vengrija), melsvos (Prancūzija, Rumunija) spalvos.

Prancūzijos svetimšalių legiono kareivio (1914) uniforma

Vokietijos pėstininko (1914) uniforma

Per Antrąjį pasaulinį karą (1939–45) uniforma buvo daugiausia chaki ir pilkos spalvos, skyrėsi tik modeliai ir šalmai. 21 a. pradžioje dauguma lauko uniformų yra panašių spalvų ir modelių. Kartais uniforma naudota ir kaip psichologinio poveikio priemonė: 18 a. Prūsijoje grenadieriai dėvėjo aukštas kepures, kad atrodytų aukštesni, husarai – su kaukolės ir sukryžiuotų kaulų atvaizdu. Tarptautinė humanitarinė teisė nustato, kad kombatantai privalo turėti aiškius iš toli matomus skiriamuosius ženklus ir atvirai nešioti ginklus. Uniformos nedėvintis asmuo laikomas civiliu ir negali būti puolamas. Karys gali dėvėti priešo kariuomenės uniformą, bet į mūšį eiti – tik dėvėdamas savąją.

Japonijos piloto (1945) uniforma

Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno majoro (1950) uniforma

Prancūzijos svetimšalių legiono karių (2000) uniforma

Uniforma Lietuvoje

1557 Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas įvedė žydros spalvos pėstininkų, juodą ir geltoną – haidukų uniformą. 1791 nustatytos vienodos mėlynos kariuomenės (išskyrus gvardijos dalinius) uniformos, kepurės su ereliu. Tokia uniforma naudota ir per 1794 sukilimą.

Kuriantis Lietuvos valstybei savas uniformas pradėjo siūdintis lietuviai, kurie tarnavo Rusijos imperijoje (1919 – Sibiro lietuvių batalionas), 1920 – Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. 1919 01 Lietuvoje įvesta angliško pavyzdžio uniforma, jos įsiuvams ir kepurių lankeliuose naudotos spalvos įvairioms kariuomenės rūšims žymėti (1919 04 panaikintos). Trūkstant aprangos naudotos vokiškos, vėliau – ir amerikietiškos uniformos. 1920 uniformose vėl įteisintos spalvos (pėstininkų – geltona, kavalerijos – balta, artilerijos – raudona, inžinerijos ir juristų – tamsiai raudona, pasieniečių – juoda su baltais įsiuvais, karo valdininkų – mėlyna), karininkai turėjo nešioti kardą, lakūnai ir jūreiviai – durklą. 1923 uniformoje atsirado 3 rūšių rankogalių antsiuvai ir įsiuvai, atitinkantys kariuomenės rūšį. Kai kurių karinių dalinių (husarų, ulonų) uniformos buvo puošnios.

Lietuvos kariuomenės kavalerijos leitenanto (1928) uniforma

1931 įvestos chaki (aviacijos – tamsiai mėlynos) spalvos kuklesnės žygio, parado rikiuotės, parado nerikiuotės uniformos. Ginklo rūšys žymėtos spalvomis (pėstininkų – geltona, artilerijos – juoda, kavalerijos – balta, techninių dalinių – avietinė), radosi odiniai pošalmiai. 1934 pakeista kokarda, įvesti nauji chaki spalvos kavalerijos mundurai. Lakūnai 1920–23 dėvėjo juodos, po 1923 – tamsiai mėlynos spalvos uniformas. 1935 įkūrus Lietuvos karo laivyną, numatyta tamsiai mėlyna kasdienė, išeiginė balta uniforma, jūreiviai dėvėjo baltus getrus.

Lietuvos antisovietiniai partizanai dažniausiai dėvėjo šaulių uniformas, naudojo antsiuvus, 1949 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba nurodė partizanams dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformas, naudoti tik kariuomenėje įgytus arba šios Tarybos suteiktus laipsnius.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmosios karinės uniformos buvo juodos spalvos, su 1934 modelio kokarda. 1991 pradėta dėvėti lauko uniformos kepurė. 1992 nustatyti 3 uniformos tipai – išeiginė paradinė, kasdienė ir lauko; jos skirstomos į pavasarinę ir žieminę, pakeista iki tol dėvėtų pilkų berečių spalva. Sausumos kariuomenės uniformos – pilkai žalsvos, aviacijos – pilkai melsvos. 1993 nustatytos karinių jūrų pajėgų uniformos 3 pagrindinės spalvos – juoda, tamsiai mėlyna ir balta, reglamentuoti jų dėvėjimo deriniai. Nuo 1997 sausumos kariuomenės uniformos spalva tapo žalsva, karinių oro pajėgų – mėlyna, karinio jūrų laivyno – juoda. Nuo 2002 sausumos ir karinių oro pajėgų kasdienė uniforma yra maskuojamosios, karo laivyno – tamsiai mėlynos spalvos.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kario (2009) uniforma

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų kario uniformos saga

L: J. Vaičenonis Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje Vilnius 2000.