ùnija (lot. unio – susivienijimas, sąjunga), monarchinių valstybių susivienijimas. Valstybių unija gali būti asmeninė (personalinė) ir realioji. Esant asmeninei unijai (pvz., Kalmaro unija 1397–1523) vienas monarchas laikomas kelių valstybių valdovu (dažniausiai jo valdžia nominali), o kiekviena unijai priklausanti valstybė išlaiko savo suverenitetą. Feodalizmo laikotarpiu asmeninė unija atsirasdavo dinastinio paveldėjimo, valdovo rinkimo ar vedybų būdu.
Realioji unija sudaroma sutartimi (pvz., Norvegijos–Švedijos unija 1814–1905) ar stipresnės valstybės vienašaliu aktu (pvz., Austrijos ir Vengrijos unija 1867–1918).
Tarptautinės teisės subjektas yra pati unija, turinti vieną monarchą, bendras valdžios ir valdymo institucijas, o ją sudarančios valstybės nelaikomos savarankiškais tarptautinės teisės subjektais.