universalióji bibliotekà komplektuoja ir saugo įvairių rūšių, visų mokslo šakų ir įvairios paskirties dokumentus (knygas, periodinius leidinius, rankraščius, archyvinę medžiagą ir kita).
Skiriamos mokslinės ir viešosios universaliosios bibliotekos.
Mokslinės universaliosios bibliotekos yra valstybės arba regiono bibliotekiniai, bibliografiniai, knygotyros centrai, teikia metodinę pagalbą šalies kitoms bibliotekoms, rengia ir publikuoja bibliotekinę literatūrą, bibliografines priemones, moko ir perkvalifikuoja bibliotekų darbuotojus. 16–19 amžiuje mokslinės universaliosios bibliotekos funkcijas atlikdavo aukštųjų mokyklų bibliotekos, kurios dažniausiai buvo ir nacionalinės. Nuo 20 amžiaus prie mokslinių universaliųjų bibliotekų priskiriamos valstybinės, nacionalinės (pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), apskričių viešosios bibliotekos, taip pat ir kai kurios aukštųjų mokyklų bibliotekos.
Viešosios universaliosios bibliotekos fonduose nekaupia daug mokslinės literatūros, archyvinių dokumentų rinkinių (išskyrus kraštotyros literatūrą), skaitytojus aptarnauja pagal gyvenamąją arba darbo vietą, komplektuoja spaudinius skaitytojų savišvietai, mokymuisi, laisvalaikio skaitymui. Joms būdinga dažnai atnaujinti fondus. Viešosiomis universaliosiomis bibliotekomis laikomos rajonų ir miestų (savivaldybių) arba įvairios žinybinės bibliotekos.
204