universalióji dešimtanė klasifikãcija, UDK, mokslų sistematika grindžiama hierarchinė bibliotekinė ir bibliografinė tarptautinė klasifikacija, apimanti visą žiniją, meną ir praktinę veiklą. Visus dokumentus skirsto į 10 pagrindinių klasių (nuo 0 iki 9): 0 – mokslas ir žinija, intelektinio darbo organizacija, kompiuterių ir informacijos mokslai, 1 – filosofija ir psichologija, 2 – religija ir teologija, 3 – socialiniai mokslai, 4 – laisva (nuo 1961), 5 – matematika ir gamtos mokslai, 6 – taikomieji mokslai, medicina, technologija, 7 – menas, pramogos, sportas, 8 – kalbotyra ir literatūros mokslas, 9 – geografija ir istorija. Kiekviena pagrindinė klasė skirstoma į 10 poskyrių, poskyriai – į 10 smulkesnių skirsnių, prireikus – ir smulkiau. Pavyzdžiui, 0 klasės pagrindinis skyrius – mokslas ir žinija, intelektinio darbo organizacija, kompiuterių ir informacijos mokslai, 00 – įvadas, žinijos ir kultūros pagrindai, 004 – kompiuterija ir kompiuterinė technologija, duomenų apdorojimas.
Universalioji dešimtainė klasifikacija tinka rūšiuoti informaciją kompiuteriu. Naudojami ženklai leidžia atlikti paiešką pagal bet kurį elementą ar jų derinį ir garantuoja paieškos tikslumą. Skaitmeninių kodų ir natūralios kalbos aprašo derinimas garantuoja dvejopo rūšiavimo (pagal numerius ir abėcėlę) galimybę (katalogams, autoritetinėms byloms, rodyklėms tvarkyti). Universaliąją dešimtainę klasifikaciją naudoja bibliotekos, bibliografinės, dokumentų ir informacijos tarnybos, referatiniuose žurnaluose universalioji dešimtainė klasifikacija yra sisteminių fondų sudarymo ir paieškos, kompiuteriniuose kataloguose – dalykinio naršymo ir paieškos priemonių pagrindas. Universalioji dešimtainė klasifikacija taikoma daugiau kaip 130 šalių, 50 kalbų.
1876 Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekininkas M. Dewey išleido veikalą Klasifikacija ir rodyklė kataloguojant ir tvarkant bibliotekos knygas bei brošiūras (A Classification and Subject Index for Cataloguing and Arranging Books and Pamphlets of a Library), kuriame pateikė spaudinių dešimtainę klasifikaciją. Belgijos bibliografai P. Otlet (1868–1944) ir H. M. La Fontaine’as (1854–1943) dešimtainės klasifikacijos pagrindu sukūrė universaliąją dešimtainę klasifikaciją, ją pritaikė tarptautiniam naudojimui. 1905 Tarptautinis bibliografijos institutas (Tarptautinė informacijos ir dokumentacijos federacija) jų klasifikaciją Briuselyje išleido atskiru leidiniu prancūzų kalba (buvo vadinama šio instituto arba Briuselio klasifikacija), nuo antro leidimo (1927–1932) vadinama universaliąja dešimtaine klasifikacija. Iki 1992 universalioji dešimtainė klasifikacija buvo Tarptautinės informacijos ir bibliografijos federacijos intelektinė nuosavybė, nuo 1992 universaliosios dešimtainės klasifikacijos priežiūra, tobulinimu, taikymu naujose žmogaus veiklos srityse ir plėtra rūpinasi UDK konsorciumas (UDC Consortium, UDCC, įkurtas 1992 Hagoje). Kasmet išleidžiami universaliosios dešimtainės klasifikacijos lentelių pakeitimai ir papildymai. 2005 UDCC duomenimis, dabartinę visą universaliosios dešimtainės klasifikacijos versiją sudarė 65 000 poskyrių, ji yra platinama duomenų bazės (organizuotas, t. y. susistemintas, metodiškai sutvarkytas, duomenų rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektrononiniu ar kitu būdu) formatu ir vadinama Pagrindiniu nuorodų failu (anglų kalba Master Reference File, MRF).
Lietuvoje (iki 1940) universaliąją dešimtainę klasifikaciją propagavo I. Kisinas, A. Ružancovas, V. Ruzgas. Kai kurios bibliotekos universaliąją dešimtainę klasifikaciją taikė savo reikmėms periodiškai šį procesą tobulindamos ir keisdamos. Buvo siūloma Bibliografijos žiniose taikyti ne dešimtainę klasifikaciją, bet universaliąją dešimtainę klasifikaciją, jai norėta suteikti valstybinės klasifikacijos statusą. Išleista knygų prekybos katalogų, sudarytų pagal universaliąją dešimtainę klasifikaciją. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis didžiųjų bibliotekų, tarp jų ir mokslinių, naudojosi universaliosios dešimtainės klasifikacijos įvairiais rusiškais vertimais, viešosios – SSRS dešimtainės sistemos variantais, verstais į lietuvių kalbą, ir Lietuvai pritaikytomis jų lentelėmis. 1988 universalioji dešimtainė klasifikacija patvirtinta Lietuvos bibliotekoms kaip valstybinė klasifikacija. 1991 išleistos pirmosios lentelės lietuvių kalba. Lietuvišku universaliosios dešimtainės klasifikacijos rengimu ir leidimu rūpinasi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 1995 biblioteka su UDCC pasirašė Pagrindinio nuorodų failo vertimo ir publikavimo licencijos sutartį (pagal ją rengiama universaliosios dešimtainės klasifikacijos lietuviška bazė). 2001 universaliosios dešimtainės klasifikacijos bazė integruota į bendrą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos centro (LIBIS) duomenų bazių struktūrą.
2271
Pagrindinis nuorodų failas