universalioji gramatika

universalióji gramãtika, pagal loginę kalbos koncepciją sudaryta gramatika, atitinkanti visų kalbų esmę, atspindinti visų kalbų invariantinius gramatinius reiškinius ir jų buvimo galimybes. Atsirado kaip natyvizmo teorijos dalis. Klasikiniu universaliosios gramatikos pavyzdžiu laikoma A. Arnauld ir C. Lancelot Bendroji ir sisteminė gramatika (Grammaire générale et raisonnée 1660). Lyginamoji istorinė kalbotyra universaliosios gramatikos sukūrimo galimybę neigė. 20 a. viduryje plintant kalbinių universalijų tyrimams universaliosios gramatikos koncepcija vėl atgijo. Žymiausias universaliosios gramatikos teorijos kūrėjas A. N. Chomsky teigė, kad universalioji gramatika yra įgimta duotybė ir žmogus gimsta turėdamas kalbos įsisavinimo mechanizmą. Universaliosios gramatikos principai veikia mokantis gimtosios ir svetimųjų kalbų, jais remdamiesi vaikai gali sukurti žodžių ar gramatinių formų, kurių aplinkos kalboje nebuvo girdėję, pvz., lietuvių šunis (vietoj šuo, pagal analogiją šuns, šuniui), aš yra (pagal analogiją jis, ji, jie yra).