uodegà, gyvūnų kūno užpakalinė dalis. Skiriasi dydžiu, forma, paskirtimi. Uodegą turi dauguma stuburinių. Žuvų liemuo neryškiai pereina į uodeginę dalį, kuri baigiasi stipriu uodegos peleku, padedančiu žuvims judėti. Kai kurių varliagyvių (pvz., uodegotųjų) ir daugumos roplių uodega gerai išsivysčiusi ir dažnai naudojama kaip pagalbinis judėjimo organas. Daugumos dabartinių paukščių uodega menka; stuburo uodeginė dalis sutrumpėjusi, susideda iš 5–7 slankstelių, suaugusių į kaulinę plokštelę. Žinduolių uodega yra įvairaus ilgio, susideda iš 3–49 slankstelių. Vienų žinduolių (pvz., beždžionių) uodega kabi, padeda laipioti, kitų (pvz., kengūrų) atstoja atramos organą, dar kitų (pvz., voverių) – vairą ir stabdį. Kai kurie žinduoliai (pvz., arkliai) uodega baido vabzdžius, kiti gyvūnai (pvz., katinis lemūras) – priešus, dar kitų (pvz., bebrų) uodega gali būti perspėjamasis ženklas. Uodegos užuomazga žmogaus gemale atsiranda 1 mėn. pabaigoje–2 mėn. pradžioje, 3 mėnesį išnyksta.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką