uolãbruknė (Gaylussacia), erikinių (Ericaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 50 rūšių. Uolabruknė paplitusi Šiaurės ir Pietų Amerikoje, didžiausia įvairovė – Brazilijoje ir Andų kalnuose.
Lapus metantis, retai visžalis puskrūmis arba neaukštas krūmas. Lapai kiaušiniški arba plačiai lancetiški, odiški, dažnai plaukuoti. Žiedai susitelkę į viršūnines arba pažastines kekes, retai pavieniai. Taurėlapiai trikampiški, ties pamatu tarpusavyje suaugę. Vainiklapiai beveik visiškai suaugę tarpusavyje, žalsvi, gelsvi, balti, rausvi, oranžiniai arba raudoni. Vaisius – sultinga, juoda arba tamsiai mėlyna uoga. Daugelio rūšių uolabruknių uogos valgomos šviežios, iš jų verdama uogienė, gaminami gėrimai. Labiausiai vertinamos briaunotoji uolabruknė (Gaylussacia brachycera), kekinė uolabruknė (Gaylussacia frondosa), paraminė uolabruknė (Gaylussacia buxifolia) ir uoginė uolabruknė (Gaylussacia baccata). Žemoji uolabruknė (Gaylussacia dumosa) kartais auginama želdynuose kaip dekoratyvinis augalas. Lietuvoje retai auginama uoginė uolabruknė.
uoginė uolabruknė
849