uolėtžemiai

uoltžemiai (Leptosols), sistematinė grupė dirvožemių, susidariusių sekliose (mažiau kaip 25 cm nuo paviršiaus) kietose uolienose arba nesusicementavusių skeletingų uolienų dūle, stambiame žvyre. Uolėtžemiai – jauni, seklaus profilio dirvožemiai, kurių paviršiuje gali būti augalų šaknų perpinti pilkšvasis, puveninis ar durpiškasis horizontai. Jų pH įvairus, priklauso nuo uolienos kilmės ir cheminės sudėties. Augalams tinkamesni karbonatingoje uolienoje susidarę uolėtžemiai, kurie humusingesni, įsotinti bazių, jų pH 6,5–7,2. Natūraliai želia pievos, auga spygliuočių, lapuočių miškai. Kultūrinimą riboja vandeninė ir vėjinė erozija. Užima apie 11 % planetos dirvožemio dangos. Aptinkami nuo arktinės tundros iki atogrąžų, nuo jūros lygio iki aukštikalnių. Pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje išskirti 1997. Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje (1999) jie įvardinti kaip kalkžemiai.

190

Leptosols