uolenos, savitos sudėties gamtiniai mineralų junginiai, susidarę Žemės gelmėse, jos paviršiuje arba kituose kosminiuose kūnuose vykstant tam tikriems gamtiniams procesams. Susideda iš mineralų, jų agregatų arba amorfinės medžiagos. Slūgso geologinių kūnų arba intarpų pavidalu (slūgsojimas). Uolienos klasifikuojamos pagal mineralinę ir cheminę sudėtį, sudedamųjų dalių išsidėstymą ir dalelių dydį (uolienų tekstūra, uolienų struktūra); šios savybės daugiausia priklauso nuo uolienų kilmės. Iš vieno mineralo susidariusios uolienos vadinamos monomineralinėmis (pvz., dolomitai, marmurai), iš kelių – polimineralinėmis (granitai, gneisai). Pagal kilmę skiriami trys pagrindiniai uolienų tipai: magminės uolienos (susidaro iš auštančio ir stingstančio silikatinio lydalo – magmos arba lavos), metamorfinės uolienos (susiformuoja iš magminių ir nuosėdinių uolienų veikiant temperatūrai, slėgiui, iš magmos židinių išsiskyrusioms dujinėms ir skystosioms medžiagoms) ir nuosėdinės uolienos (susidaro Žemės paviršiuje arba vandens baseinuose, dūlant ir yrant senesnėms uolienoms). Žemės plutoje uolienos pasiskirsčiusios netolygiai. Žemės plutos apie 95 % sudaro magminės ir metamorfinės uolienos, 5 % – nuosėdinės, bet jos užima apie 75 % dabartinių žemynų paviršiaus ploto. Uolienos nuolat kinta; tai matoma iš modelio, vadinamojo uolienų apykaitos ciklo (rato). Manoma, kad seniausios uolienos yra Kanados skyde (Šiaurės Vakarų teritorijose) esantys Acastos gneisai (metamorfizuotos magminės kilmės uolienos), kurie susiformavo iš 4 mlrd. m. senumo granitų. Uolienų fizines savybes lemia jų mineralinė sudėtis, sandara, termodinaminės sąlygos, pvz., uolienų poringumas priklauso nuo dalelių dydžio, formos, išsidėstymo, stiprumas ir tamprumas – nuo sandaros, mineralinės sudėties, dalelių tarpusavio ryšio stiprumo, šilumos ir elektros laidumas – nuo mineralinių dalelių išsidėstymo. Uolienose būna įvairių naudingųjų iškasenų telkinių (kai kurie jų kaupiasi uolienų ertmėse ir porose; pvz., vanduo, nafta, gamtinės dujos) arba jos pačios yra naudingosios iškasenos (dolomitai, smėlis, marmuras). Uolienų sudėtį, susidarymo sąlygas, panaudojimo galimybes tiria petrologija, litologija, petrografija, geofizika, naudingųjų iškasenų geologija.
Lietuvos kristalinį pamatą, susidariusį iš magminių ir metamorfinių uolienų, dengia 200–2000 m storio nuosėdinių uolienų sluoksniai.
2276