úostas, jūros ar vidaus vandenų pakrantėje specialiai įrengta vieta laivams įplaukti, stovėti, aptarnauti, pakrauti ir iškrauti. Jūrų transporto ir upių transporto infrastruktūros svarbiausias elementas.
Uostų įranga
Uostą sudaro kranto ruožas (uosto teritorija) ir šalia jo esantis nuo bangavimo, vėjo ir audrų apsaugotas vandens plotas (akvatorija). Uosto svarbiausia įranga – apsauginiai hidrotechniniai statiniai (molai, bangolaužiai), prieplaukos (pirsai, uosto krantinės), reidai, laivų kėlimo ir remonto (elingai, dokai, slipai), bunkeriavimo (aprūpinimo kuru) įranga, švyturiai ir kiti laivybos ženklai, keliamieji kranai ir krautuvai, aikštelės ir sandėliai kroviniams laikyti, konteinerių ir keleivių terminalai, mažos grimzlės pagalbiniai laivai (lichteriai ir baržos su buksyrais; jais uosto akvatorijoje pakraunami ir iškraunami didesni laivai), pagalbinis automobilių, geležinkelių ir kitas transportas prieigose prie laivų stovėjimo vietos, techninis laivynas (palaiko reikiamą vandens gylį).
Dunkerqueʼo uostas pramoninėje zonoje (Prancūzija)
Techniniai ir ekonominiai uostų veiklos rodikliai
Uosto pagrindinės techninės charakteristikos – gylis ties prieplauka (10–15 metrų sausakrūviams laivams, 15–20 metrų tanklaiviams), visų prieplaukų bendras ilgis (frontas; lemia, kiek uoste vienu metu gali stovėti aptarnaujamų laivų), uosto teritorijos aukštis virš vandens aukščiausio lygio. Uosto veiklos svarbiausi ekonominiai rodikliai – krovinių apyvarta (suminis metinis krovinių svoris tonomis, perėjęs per uostą abiem kryptimis – iš sausumos į vandenį ir atvirkščiai), praleidžiamasis pajėgumas (krovinių didžiausias svoris, kurį uostas gali iškrauti arba pakrauti per metus abiem kryptimis), laivų apyvarta (laivų, apsilankančių uoste per tam tikrą laiką, dažniausiai per metus, skaičius).
Uostų rūšys
Rotterdamo uostas
Jūrų uostai pagal paskirtį būna civiliniai (prekybos, žvejybos, aprūpinimo, saugos) ir kariniai (dažniausiai karinės jūrų bazės dalis). Prekybos uostai pagal transportavimo geografiją gali būti tarptautiniai (per juos vyksta prekių eksportas ir importas) ir kabotažiniai (naudojami prekybai su šalies kitais regionais), pagal transportuojamus krovinius – universalieji (skirti įvairių rūšių kroviniams) ir specializuotieji (daugiausia vienos rūšies kroviniams, pvz., naftai, medienai, akmens anglims). Žvejybos uostai turi šaldomųjų sandėlių žuvims laikyti, kartais ir fabrikų joms apdoroti. Aprūpinimo uostuose (jūrų stotyse) ilgais maršrutais plaukiojantys laivai aprūpinami kuru, gėlu vandeniu, maistu. Saugos uostai yra natūraliai ar dirbtinai apsaugoti reidai, kuriuose laivai saugosi nuo audros, remontuojami.
Jūrų uostai įrengiami įlankose, upių žiotyse ar aukščiau žiočių, kanaluose, lagūnose, atvirame krante (apsaugant juos nuo bangų molais ir bangolaužiais). Upių (ir kitų vidaus vandenų) uostai yra mažesni nei jūrų, dažniau būna specializuoti. Upių uostų reidai dažniausiai yra aukščiau arba žemiau prieplaukų, juose suformuojami ir išformuojami baržų sąstatai, o pavienės baržos iš šių reidų buksyrais atgabenamos prie prieplaukos pakrauti ar iškrauti. Upių, kurių vandens lygis labai svyruoja, uostai turi 2 (atplaukimo ir išplaukimo) reidus.
Didžiausi pasaulio uostai
Dauguma didžiausių pasaulio krovininių uostų yra Kinijoje (lentelė). Didžiausi pasaulyje keleiviniai uostai – Doveris (Jungtinė Karalystė) ir Helsinkis, didžiausias kruizinių laivų uostas – Miami, vidaus vandenų – Duisburgas.
1
Uostų ekonominė reikšmė
Uostų veikla turi didelę įtaką miestų, kuriuose jie įrengti (uostamiesčių), teritorijos ir ekonominės veiklos planavimui: šių miestų ūkyje ypač svarbus vandens transportu vežamų prekių sandėliavimas ir atvežtų prekių perdirbimas (pvz., žuvų konservavimas), šią veiklą vykdančios įmonės išdėstomos kuo arčiau uostų. Prekybos uostuose sudaromos sąlygos perkrauti krovinius į sunkvežimius, geležinkelio vagonus.
Istorija
Pirmieji uostai buvo gamtiniai – nuo bangų natūraliai apsaugotos įlankos, upių žiotys, salų užstoti krantai. Plėtojantis prekybai uostus pradėta įrengti statant prieplaukas, apsauginius hidrotechninius statinius. Seniausi žinomi Viduržemio jūros uostai – Mesaros (Kretos saloje, 3400 prieš Kristų), Sidono ir Tyro. Senovės Romoje vienas didžiausių uostų buvo Ostija (Tibro žiotyse).
Vidurinių amžių pabaigoje dėl didžiųjų geografinių atradimų, prekybos ir laivininkystės plėtros uostų sparčiai daugėjo, įrengta didelių uostų Olandijoje, Ispanijoje, Anglijoje. 19 a. paplitus garlaiviams, padidėjus jų matmenims, grimzlei, krovininei talpai pradėta naudoti žemkases uostų akvatorijai ir prieigoms prie jos pagilinti. Geležinkelių tiesimas palengvino prekių, statybinių medžiagų atvežimą į uostus, skatino jų pažangą.
Uostai Lietuvoje
Klaipėdos jūrų uostas
Lietuvoje seniausias Klaipėdos jūrų uostas įkurtas 13 a. viduryje. Nuo 14 a. jūrlapiuose žymimas ir Šventosios uostas. 16 a. uostas įkurtas Palangoje. Nuo 16 a. Mažojoje Lietuvoje didėjo Karaliaučiaus ir mažėjo Klaipėdos uosto reikšmė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybai svarbiausi buvo Rygos ir Dancigo (dabartinis Gdanskas, per jį iš Lietuvos eksportuoti grūdai) uostai. 1701 Šventosios ir Palangos uostus sunaikino švedai. 1893 įkurtas Klaipėdos žvejybos uostas (veikė iki 1993). Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatytas Šilutės uostas, į jį atplaukdavo garlaiviai iš Klaipėdos, Tilžės, Karaliaučiaus.
1921 prijungus prie Lietuvos Šventąją pradėtas tvarkyti Šventosios uostas (daugiausia naudotas žvejybai). 1923 susigrąžinus Klaipėdą jos jūrų uostas pagilintas, pastatyta naujų krantinių, įrengta daugiau keliamųjų kranų, patobulinta įranga, vienu metu jis galėjo priimti apie 30 jūrinių laivų. 1939 Klaipėdą užgrobusi nacių Vokietija jos uoste įrengė jūrų tvirtovę ir karo laivų bazę. Lietuva ėmė taisyti Šventosios uostą, kad jis tiktų jūrų prekybai, bet Antrasis pasaulinis karas nutraukė šiuos darbus. 1944 traukdamiesi naciai susprogdino Klaipėdos uosto įrangą, 1946 jis vėl pradėjo veikti.
Sovietiniais metais Klaipėdos jūrų uosto ekonominė reikšmė labai padidėjo, jis ėmė aptarnauti ir Baltarusiją, kai kuriuos Ukrainos, Rusijos ekonominius regionus. 1937–1985 metinis per Klaipėdos jūrų uostą išvežamų krovinių kiekis padidėjo nuo 375 000 tonų iki 9,9 mln. tonų, įvežamų – nuo 965 000 tonų iki 3,5 mln. tonų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 21 a. svarbiausias uostas yra universalusis neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas. Nuo 2004 žvejybos, pramoginės ir jachtų laivybos tikslams atkuriamas ir Šventosios valstybinis jūrų uostas. Didžiausi vidaus vandenų uostai – Kauno žiemos vidaus vandenų uostas (įkurtas 1860), Uostadvario uostas (Šilutės rajono savivaldybė), Marvelės krovininė prieplauka (Kaune, pastatyta 2015), Kauno, Nidos, Kauno marių (Kaune) keleivinės prieplaukos.
-jūrų uostas; -prekybos uostas; -žvejybos uostas; -upių uostas; -vidaus vandenų uostas