uosýnas, medynas, kuriame vyrauja uosiai. Būna mišrūs su beržais, drebulėmis, eglėmis, ąžuolais, juodalksniais, liepomis, klevais. 2021 uosynai sudarė 0,6 % (12,4 tūkst. ha), 2012 – 1,7 % (36 tūkst. ha) visų Lietuvos medynų ploto. Dėl nepalankių aplinkos veiksnių (grybinių ligų) 2003–19 uosynų plotas sumažėjo 74,7 % (nuo 51,4 tūkst. ha iki 13,0 tūkst. ha). Visi uosynai yra savaiminės kilmės, ypač derlingose normalaus drėgnumo ir laikinai įmirkusiose miško augavietėse. 2012 uosynų vidutinis amžius buvo 66 m., bonitetas I,1, skalsumas 0,63, medynų vidutinis tūris 195 m3/ha, bendras metinis tūrio prieaugis 5,6 m3/ha, 2021 – vidutinis amžius 67 m., bonitetas I,0, skalsumas 0,44, medynų vidutinis tūris 204 m3/ha, bendras metinis tūrio prieaugis 6,9 m3/ha. Labiausiai paplitę uosynų tipai: viksvinis‑įvairiažolis (šlapgirio) ir garšvinis (baltmiškio). Yra dilgėlinių (juodgirio), vingiorykštinių‑įvairiažolių (palieknio), kiškiakopūstinių‑plačialapių (žaliagirio), žibuoklinių‑kiškiakopūstinių (sausgirio). Daugiausia uosynų yra Vidurio Lietuvoje, ypač jos šiaurrytinėje dalyje (80 %).
uosynas
2126
-miškas; - uosis; -uosynai