Ùpninkų‑Sántakos miška yra Jonavos ir Širvintų rj. savivaldybių teritorijose, 5 km į rytus nuo Jonavos, apie 26 km ištįsę link Musninkų. Plotas 7400 ha, mišku apaugę 6150 hektarų. Susideda iš 15 miškų; didesnieji: Santakos, Upninkų, Berkelių, Gegužinės, Būdos ir Darvydų. 70 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Dubravo regioniniam padaliniui, kiti miškai – privatūs. Masyvas netaisyklingas, į jį yra įsiterpusių kaimų ir laukų. Pietvakariniu pakraščiu teka Neris, šiauriniu pakraščiu – Šventoji. Per miškus teka Neries dešinysis intakai Lietauka ir Kamaja, Šventosios kairieji intakai Miltupis ir Šerkšnupis. Rytinėje dalyje yra Kamaikos (Labūnavos) ežeras. Reljefas banguotas, prie Neries ir Šventosios yra stačių šlaitų, rytinėje dalyje – pelkėta lyguma. Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo ir derlingos laikinai įmirkstančios. 77 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 16 % hidrografinio draustinio, vandenų apsauginiai ir gamyklų sanitarinių zonų miškai III grupės, 6 % ekosistemų apsaugos II grupės, 1 % rekreaciniai II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 13 %. Pušynų yra 43 %, eglynų 24 %, beržynų 17 %, drebulynų 8 %, juodalksnynų 3 %, ąžuolynų ir baltalksnynų po 2 %, kitų lapuočių 1 %. Jaunuolynai sudaro 30 %, pusamžiai medynai 38 %, bręstantys 9 %, brandūs 23 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I,8, skalsumas 0,72, tūris 210 m3/ha, vidutinis prieaugis 5,6 m3/ha. Yra archeologijos paminklų – Padaigų piliakalnis, Keižonių kapinynas, du Padaigių, Dagilionių, Labūnavos, Vanagiškio ir Vareikių pilkapynai. Darvydų miške yra Lygiaraisčio telmologinis, prie Lietaukos upelio – Lietavos hidrografinis draustinis. Išskirtos 24 miško buveinės (50,5 ha).
Per Lietuvos partizaninį karą Upninkų‑Santakos miškuose veikė Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės Lietuvos partizanai. Aktyvus organizuotas partizaninis pasipriešinimas prieš sovietų okupacinį režimą vyko 1944–48. Iki 1952 pasipriešinimą tęsė negausūs pavieniai partizanų būriai.
2355
228
-Santakos miškas