Upolu (Upòlu), sala Ramiojo vandenyno pietuose, Samoa salyne; priklauso Samoa valstybei. Plotas 1119 km2 (kitais duomenimis, 1125 km2); antra pagal plotą (po Savai’i) Samoa salyno sala. Nuo Savai’i skiria Apolimos sąsiauris (plotis apie 13 kilometrų). Apie 159 000 gyventojų (2021). Ilgis (iš vakarų į rytus) 75 km, didžiausias plotis 25 kilometrai. Pakrantėse koralų rifai, kelios mažos salos.
Upolu vulkaninės kilmės; salos vulkaninis masyvas (skydinis ugnikalnis) susiformavo per galingus plioceno ir pleistoceno išsiveržimus (Samoa karštasis taškas). Paviršius kalnuotas, vietomis jį dengia bazaltinės lavos srautai; didžiausias aukštis – 1100 m (kitais duomenimis, 1113 m; Fito kalnas). Vidurinėje salos dalyje nusidriekusi nedidelių kraterių (istoriniais laikais išsiveržimų neužregistruota) juosta. Daugelyje kraterių susiformavę gėlavandeniai (minta krituliais) ežerėliai (didžiausias Lanotoʼo). Būna žemės drebėjimų; vienas stipriausių (magnitudė 8,0), sukėlęs stiprų cunamį, užregistruotas 2009 09 29 (labiausiai nukentėjo pietinė salos dalis). Yra nedidelių upių (didžiausia Fagafaloa), jose – krioklių (aukščiausias – Fuipisia, 56 m, plačiausias – Togitogiga). Klimatas tropinis jūrinis. Auga drėgnieji atogrąžų miškai. Auginama kokosai, kakavmedžiai, bananai. O Le Pupu Pue nacionalinis parkas (įkurtas 1978), Saʼanapu, Uafato saugomos teritorijos, Togitogigos gamtos parkas.
vienas nedidelių vulkaninių ežerų
Didžiausias miestas – Apija (Samoa valstybės sostinė). Faleolo tarptautinis oro uostas.
Upolu salą 1722 atrado olandų jūrininkas J. Roggeveenas.
Upolu salos kraštovaizdis (tolumoje – tradicinis gyvenamasis namas)
bazaltinės lavos srautai ir pakrantės koralinis rifas (Upolu pietinė dalis)
hibiskas