Uppsala (Ùpsala), miestas Švedijos pietryčiuose, apie 70 km į šiaurės vakarus nuo Stokholmo, abipus Fyrisåno upės; leno centras.
167 300 gyventojų (2020). Per Uppsalą eina Stokholmo–Sundsvallio geležinkelis ir plentas. Karinis oro uostas. Poligrafijos, maisto, farmacijos, biotechnologijų, medicininės optikos, keramikos, siuvimo pramonė, mašinų, transporto priemonių (dviračių) gamyba. Turizmas. Uppsalos universitetas, Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (įkurtas 1977) dalis, teologijos seminarija (įkurta 1862, Uppsaloje nuo 1970), Newmano katalikiškasis institutas (įkurtas 2001). Bibliotekos, tarp jų – didžiausia Švedijoje Uppsalos universiteto biblioteka. Uppsalos universiteto (Gustavianum, Evoliucijos, Medicinos istorijos), Uppsalos dailės (pilyje), Senosios Uppsalos, Uppsalos katedros lobyno, biologijos, psichiatrijos istorijos, C. von Linné ir kiti muziejai; skansenas (19 a. kaimo pastatai). Teatras.
Architektūra
Šv. Lauryno, šv. Eriko ir šv. Olafo katedra Uppsaloje (13–19 a.)
1645 įgavo taisyklingą planą (architektas A. Torstenssonas). Aukščiausia (apie 119 m.) Skandinavijoje Šv. Lauryno, šv. Eriko ir šv. Olafo katedra (apie 1270–1435, po 1702 gaisro atstatyta 1753, architektas C. Hårlemanas, 1893 įgavo neogotikos bruožų, architektas H. Zettervallis; Švedijos monarchų kapavietė), pilis (pradėta 1549, atstatyta 1744–57, architektas C. Hårlemanas). Universiteto pastatai: senieji Gustavianum (1625, dabar muziejus) ir naujieji (1887, architektas H. T. Holmgrenas) rūmai, biblioteka (1819–41, architektas C. F. Sundvallis), Värmlando (1930, architektas R. Östbergas) ir Västmanlando‑Dalos (1961, architektas A. H. H. Aalto) studentų namai. Koncertų ir kongresų rūmai (2008, architektas H. Larsenas). Prie Uppsalos – senoji bažnyčia (12–13 a.).
2271
Istorija
Miestas susikūrė apie 5 km šiauriau dabartinės Uppsalos, nuo 5 a. buvo svionų genties politinis ir religinis centras: čia šaukdavo tingus, stovėjo šventykla, pasak mitų, buvusi Inglingų dinastijos karalių rezidencija ir nekropolis (išlikę daug 5–11 a. pilkapių). Šventyklą sugriovus, nuo 1130 Uppsala vyskupijos, nuo 1164 arkivyskupijos centras. 1245 sudegė, arkivyskupijos centras 1273 perkeltas į gretimą Östra Arosą (įkurtas 12 a.); jį pradėta vadinti Uppsala, o buvusį centrą – Senąja Uppsala (Gamla Uppsala). Iki 1719 Uppsala – Švedijos karalių vainikavimo ir laidojimo vieta, 16 a. – reformacijos centras (Uppsalos sinodas 1583 paskelbė liuteronybę Švedijos valstybine religija). 1702 labai nukentėjo nuo gaisro; atstatyta.