Uppsalos universiteto biblioteka (Uppsala universitetsbibliotek, Ùpsalos universitèto bibliotekà), seniausia ir didžiausia Švedijos mokslinė biblioteka. Susideda iš 12 bibliotekų, kurių garsiausia Atgimusi Karolina (Carolina Rediviva, pastatas pastatytas 1816–41, architektas Carlas Fredrikas Sunvallis).
Fondai
Fonduose yra 5 mln. knygų ir serialinių leidinių, 414 650 pavadinimų elektroninių knygų, 38 000 autografų (tarp jų – A.-M. Ampère’o, Ch. R. Darwino, A. Einsteino, I. Kanto, Napoleono I, I. Newtono, L. Pasteuro, Voltaire’o). Saugo vieną garsiausių pasaulyje 6 a. rankraščių gotų kalba Sidabrinis kodeksas (Codex Argenteus, 2001 įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą Pasaulio atmintis), Snorri Sturlusono apie 1220 parašytą poetikos traktatą Jaunesnioji Eda (Snorres Edda), pirmąją Švedijoje išspausdintą knygą Dorovingos kreatūros dialogas (Dyalogus creaturum moralizatus 1483), pirmąją knygą švedų kalba Velnio gundymai (Aff dyäffwlsens frästilse 1495), 1585 Vilniuje išspausdintą P. Canisijaus katekizmą latvių kalba Parvus Catechismus Catholicorum, 2500 inkunabulų, natų leidinių nuo 13 a., žemėlapių nuo 15 a., Copernicum, G. Bodoni išleistų knygų, Švedijos ir užsienio šalių periodinių leidinių, 20 000 egzempliorių žydų kultūros ir istorijos leidinių, meno kūrinių kolekcijas.
Uppsalos universiteto bibliotekos Atgimusios Karolinos pastatas
Lituanistika bibliotekos fonduose
Atgimusioje Karolinoje saugoma Žygimanto Augusto asmeninės bibliotekos dalis, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 Amsterdame išleisto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio (tikslumu lenkė kitus to meto žemėlapius) ir Jonušo Radvilos 1653 Kėdainiuose išleistos knygos Knyga nobažnystės krikščioniškos pirmojo leidimo egzemplioriai (abu vieninteliai žinomi išlikę) ir kitų lituanistinių leidinių.
Istorija
Biblioteka įkurta 1620. Steigėjas – Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Pradinį fondą sudarė Švedijos karalių ir didikų asmeninės bibliotekos.