urãno rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas uranas. Žinoma apie 100 urano rūdos mineralų; svarbiausi – uraninitas ir jo atmainos, kofinitas, daviditas, braneritas, uranofanas, karnotitas, torbernitas, otenitas. Urano dažnai būna mineraluose, kurių sudėtyje yra torio, fosforo, cirkonio, titano.
Pagal kilmę skiriami endogeniniai ir egzogeniniai urano rūdos telkiniai. Endogeniniai (magmatogeniniai, postmagmatogeniniai, hidroterminiai) telkiniai susidaro pegmatoidiniuose granituose, šarminiuose metasomatituose, skarnose, karbonatituose; slūgso gyslomis, štokverkais, rečiau klodais (randama uraninitas, nasturanas, kofinitas, braneritas, ftorapatitas). Egzogeniniai (singenetiniai, epigenetiniai, infiltraciniai) urano rūdos telkiniai aptinkami endogeninių urano telkinių dūlėjimo plutoje arba arteziniuose baseinuose terigeninėse (konglomeratuose, smiltainiuose), karbonatinėse uolienose, kaustobiolituose (anglyse); slūgso lęšiais, klodais (kofinitas, nasturanas, ceineritas, karnotitas, otenitas, torbernitas).
Urano rūda eksploatuojama kompleksiniuose molibdeno, vanadžio, nikelio, kobalto, bismuto, sidabro, geležies ir kitų rūdų telkiniuose. Urano rūda kasama šachtose ir karjeruose. Urano kiekis rūdoje būna nuo 0,005 % iki 0,31 %. Rūda sodrinama veikiant šarmais.
Urano rūdos didžiausi telkiniai yra Australijoje, Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Namibijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Rusijoje.