urano žėručiai

urãno žėrùčiai, urantai, mineralų grupė; urano turintys vario, kalcio, magnio, geležies, mangano, bario, švino ir kalio fosfatų, arsenatų ir vanadatų hidratai. Žinoma daugiau kaip 40 urano žėručių mineralų; svarbiausi – torbernitas, otenitas, karnotitas, tiujamunitas, ceineritas, uramfitas, uranospinitas. Kristalai tetragoninės, rombinės, rečiau pseudotetragoninės singonijos, žvynelių, plokštelių, apnašų pavidalo; dažniausiai sudaro grūdėtus arba žemėtus agregatus. Ryškiai geltoni, gelsvai žali, žali. Skaidrūs, pusiau skaidrūs. Blizgesys perlamutro (otenitas), stiklo (torbernitas), matinis (karnotitas). Skalumas tobulas viena kryptimi. Kietumas 1–3. Tankis 3100–6800 kg/m³. Trapūs. Labai radioaktyvūs. Gerai tirpsta rūgštyse. Ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuoja (išskyrus turinčius geležies, vario, švino priemaišų). Kilmė egzogeninė. Randama urano telkinių dūlėjimo zonoje, kai kuriuose pegmatituose. Urano žėručių sankaupos – urano rūdos, radžio rūdos, kartais vanadžio rūdos telkiniai. Urano žėručių telkinių yra Australijoje, Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje.