urbanstika (lot. urbanus – miestiškas), mokslas, sistemiškai tiriantis miestą kaip kultūros reiškinį. Tiriama urbanizacija, urbanizmas, miestų socialinės, ekonominės ir fizinės raidos tendencijos, planavimo bei statybos istorija, miestus ir regionus formuojantys socialiniai, politiniai, ekonominiai, technologiniai ir ekologiniai procesai, žmonių gyvensena, miesto fizinė sandara bei visų šių veiksnių sąveika, kuriamos ateities prognozės. 21 a. vis labiau domimasi ir regionine urbanizacija, megalopoliais, globaliaisiais miestais, globalizacijos, transnacionalizacijos, informacinių bei telekomunikacinių technologijų poveikiu miestui. Urbanistika yra tarpdalykinė šaka (nors priskiriama socialiniams mokslams), taikanti socialinių (politikos, ekonomikos, kultūrinės antropologijos, civilizacijos studijų, socialinės geografijos, ekologijos, viešosios teisės), fizinių (geografijos), technologijų (aplinkos, statybos, transporto inžinerijos, miestų planavimo ir erdvinio formavimo) ir humanitarinių (kultūros studijų, etnologijos, istorijos) mokslų žinias ir tyrimo metodus. Naudoja socialinių tyrimų (ãpklausos, kokybiniai tyrimai, duomenų kiekybinės analizės, inferencinė statistika, erdvinė analizė, kita), geografijos, architektūrologijos, aplinkotyros suformuotus fizinių struktūrų identifikavimo metodus. Urbanistika vis dažniau pasitelkiama šiuolaikinių miestų praktinėms problemoms spręsti: planuoti ir projektuoti miestus, formuoti jų viešąją politiką, valdymą, tobulinti gyvenamąją aplinką ir gerinti miestiečių gyvenimą.
Istorija
Urbanistikai susiklostyti įtakos turėjo 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje (labiausiai Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose) prasidėjusi sparti industrializacija ir urbanizacija, su tuo susijusi demografinė, socialinė ir fizinė miestų bei miestiečių gyvensenos kaita. Nuo 19 a. pabaigos miestas pamažu tapo itin sudėtinga sociokultūrine bei fizine sistema, kurią buvo sunku pažinti, valdyti bei modeliuoti įprastinėmis miestų planavimo, tradicinėmis pavienių mokslų (sociologijos, kultūrinės antropologijos, geografijos) priemonėmis. Urbanistikos raida suintensyvėjo 20 a. 6–7 dešimtmetyje, pasaulyje vis sparčiau plečiantis globalizacijai, urbanizacijai, vykstant ekonomikos ir komunikacijų restruktūrizacijai ir transnacionalizacijai, demografinei, socialinei bei kultūrinei kaitai. 20 a. pabaigoje įtaką darė įsigalėjęs daugiakultūriškumas ir dėl miesto bendruomenės didėjančios socialinės sanglaudos vis aktyviau besireiškianti žmogaus ir bendruomenės teisė į miestą, aplinką, socialinę gerovę. Didelį poveikį urbanistikos mokslui daro miesto teorija – miesto reiškinio tyrimai, siejantys miesto fizinius, daugiausia erdvės formavimo, socialinius, ekonominius ir ekologinius aspektus. Miesto teorijai susiklostyti pradžią davė É. Durkheimo, F. Engelso, K. Marxo, G. Simmelio, M. Weberio tyrimai ir teorijos. Šiuolaikinių miesto tyrimų pradininke laikoma 20 a. 2–4 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose susiklosčiusi Čikagos mokykla. 20 a. antroje pusėje miesto teoriją (t. p. ir urbanistiką) veikė įvairūs žmonių kasdienės gyvensenos tyrimai: Čikagos mokyklos atstovo G. H. Meado sekėjo H. G. Blumerio, Frankfurto mokyklos (H. Marcuse’s, W. Benjamino, J. Habermaso, g. 1929, Vokietija), filosofų H. Lefebvre’o (1901–91, Prancūzija), J. Derrida, M. Foucault, G. Deleuze’o, F. Guattari (1930–92, Prancūzija), filosofo ir ekonomisto D. Gordono (g. 1948, Jungtinės Amerikos Valstijos), sociologų L. Mumfordo, M. Castellso (g. 1942, Ispanija), kultūros antropologo ir geografo D. Harvey (g. 1935, Didžioji Britanija), geografų M. Storperio, A. Scotto (g. 1938), t. p. M. de Certeau (1925–86, visi Jungtinės Amerikos Valstijos). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje svarbūs sociologų H. L. Molotcho (g. 1940) ir J. R. Logano, urbanisto M. M. Webberio (1920–2006, visi Jungtinės Amerikos Valstijos), teisininko ir urbanisto P. Marcuse’s (g. 1928, Vokietija), geografo ir urbanisto E. W. Sojos (g. 1940, Jungtinės Amerikos Valstijos) veikalai. 20 a. 6 dešimtmetyje Vakarų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose imta steigti urbanistikos mokslo centrus, kiek vėliau pradėta rengti urbanistikos mokslininkus. Nuo 7–8 dešimtmečio aukštosiose mokyklose dėstomi miesto sociologijos, miesto geografijos, miesto istorijos dalykai. Svarbesni miesto problematikai skirti žurnalai: Journal of the American Planning Association (nuo 1935 leidžiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose), Urban Studies (nuo 1964), International Journal of Urban and Regional Research (nuo 1977), European Urban and Regional Studies (nuo 1994; visi leidžiami Didžiojoje Britanijoje).
Urbanistikos terminas paplitęs daugiausia Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje), kitose šalyse daugiau vartojamas terminas miestotyra (angl. Urban Studies, pranc. Études Urbaines).
21
Lietuvoje
Lietuvoje 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje vyrauja taikomieji urbanistiniai tyrimai, susiję su konkrečiais miestų planavimo ir viešosios politikos formavimo uždaviniais; juos daugiausia vykdo Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas (Gamtos fakultetas). Urbanistikos specialistai rengiami Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, su urbanistikos pagrindais supažindinami miestų planavimo ir kraštotvarkos specialistai. Urbanistikos straipsniai skelbiami žurnaluose Journal of Architecture and Urbanism (nuo 2012, 1995–2011 Urbanistika ir architektūra; leidžia Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Geografija (nuo 1961, leidžia Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Geologijos ir geografijos institutas).
21