urbanzmas, miestiška gyvensena; įvairių laikotarpių, kultūrų ir šalių miestų gyventojų, pavienių socialinių grupių gyvensena. Urbanizmo sąvoką įtvirtino Čikagos mokykla; ją veikale Urbanizmas kaip gyvenimo būdas (Urbanism as a Way of Life 1938) pasiūlė mokyklos atstovas L. Wirthas. Jis teigė, kad urbanizmas yra tam tikra socialinė organizacija, o gyvenimas mieste ir ne mieste formuoja iš esmės skirtingus žmonių tarpusavio ir visuomeninius santykius. Miesto sociologai ir urbanistai teigia, kad miesto fizinė forma yra priemonė socialiniam gyvenimui jame kurti, todėl norimas miestiškas gyvensenas galima modeliuoti tam tikra miesto sandara (erdvių ir plano charakteristikomis, jų kaita) ir architektūriniu pavidalu. Urbanizmo įvairiais tyrimais siekiama pažinti tiek miestiškas gyvensenas, tiek miestų poveikį žmonių elgsenai. Įvairus požiūris į urbanizmą būdingas 20 a. miestų planavimo srovėms naujajam urbanizmui, suburbanizmui, urbanizacijai ir kitoms. Kartais urbanizmo terminas vartojamas kaip urbanistikos sinonimas. 19 a. pabaigoje ispanų inžinierius I. Cerdà taip pavadino savo siūlomą miestų planavimo būdą; jis teigė, kad miestas – tai vieninga fizinė visuma (erdvinė forma), o planavimo tikslas yra organizuoti miesto erdvinę sandarą.
21