Urbino

Urbino (Urbnas), miestas Italijos vidurinės dalies rytuose, Marchės srityje, į pietvakarius nuo Pesaro, Umbrijos‑Marchės Apeninų prieškalnėse.

Urbino komunos plotas 226,5 km². 13 700 gyventojų (2023). Urbino mieste 5858 gyventojai (2011 surašymo duomenys). Nedidelės šilko, keramikos pramonės įmonės; apie 1520–17 a. pabaigoje Urbino garsėjo majolikos dirbiniais. Dailieji amatai. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1506). Vyskupijos muziejus (Urbino – arkivyskupijos centras). Marchės nacionalinė galerija (kunigaikščių rūmuose). Rafaelio gimtasis namas muziejus (jame 1869 įkurta Rafaelio akademija; yra biblioteka). Botanikos sodas.

Architektūra

Kunigaikščių rūmai Urbino (pradėti 1454)

Miesto (istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998) sienos buvo pastatytos pagal Leonardo da Vinci projektą (15 a. vidurys, neišliko). Rafaelio gimtasis namas muziejus (14 a.), Šv. Jono Krikštytojo oratorijus (14–15 a., freskos, 15 a. pabaiga, dailininkas L. Signorelli, neogotikinis fasadas, 20 a. pradžia), kunigaikščių rūmai (pradėti 1454, išplėsti 1472, architektai L. Laurana, Francesco di Giorgio Martini, dabar Marchės nacionalinė galerija), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (1474–1601, perstatyta 18 a. pabaigoje, fasadas, 1801, architektas Camillo Morigia), teatro Sanzio rūmai (1853, architektas Vincenzo Ghinelli, rekonstruoti 1982).

Istorija

Antikos laikais įkurtas romėnų miestas Urbinum Mataurense 6 a. per gotų karus tapo svarbia tvirtove. 8 a. Pipino Trumpojo atiduotas popiežiui, bet išlaikė savivaldą. 1200 atiteko Montefeltro giminei (1213 pirmasis jos atstovas tapo Urbino podesta). 15 a. viduryje tapo vienu reikšmingiausių Italijos Renesanso kultūros centrų. 1519 Urbino atiteko della Rovere’ių giminei.

1626 prijungtas prie Popiežiaus srities. 1657 Urbino biblioteka perkelta į Vatikaną. 1861 Urbino tapo Italijos karalystės dalimi. 1808 Napoleono I kariuomenės išgrobstytas (daug kultūros vertybių išvežta į Paryžių, Milaną).

1483 Urbino gimė dailininkas ir architektas Rafaelis.

2271