ùrdu kalbà priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos indų kalbų šakos hindustanų grupei. Artima hindi kalbai (fonetika, morfologija, sintakse), dažnai laikoma jos variantu. Daugiausia vartojama Pakistane ir Vakarų Indijoje (abiejose – viena valstybinių kalbų), t. p. Bangladeše, Mauricijuje, Nepale ir kitur. Iš viso apie 160 mln. kalbančiųjų (kaip gimtąją kalbą vartoja apie 60 mln. žmonių; 21 a. pradžioje). Kaip savarankiška kalba pradėjo formuotis 13 amžiuje. Bendrinė literatūrinė kalba susiformavo 19 a. pradžioje. Patyrė persų kalbos įtaką. Urdu kalba fleksinė, analitinė. Turi daug skolinių iš persų, arabų, anglų, tiurkų kalbų. Vartojamas modifikuotas arabų raštas (38 raidės). Biblija išversta 1843.
85