Uri (Ùris), kantonas Šveicarijos vidurinėje dalyje, tarp Keturių Kantonų ežero (šiaurėje) ir Sankt Gothardo perėjos (pietuose).
Andermatto žiemos sporto centras
Plotas 1076,6 km2. 37 900 gyventojų (2023). Centras ir didžiausias miestas – Altdorfas (10 200 gyventojų, 2023). Oficiali kalba – vokiečių.
Paviršius kalnuotas: Uri Alpės ir Glarno Alpių vakarinė dalis (didžiausias aukštis – 3614 m, Tödi kalnas; Glaruso ir Graubündeno kantonų pasienyje); jas skiria Reusso upės slėnis. Kalnuose yra ledynų.
Kantonui priklauso Keturių Kantonų ežero pietrytinė dalis. Yra hidroelektrinių. Elektrotechnikos, gumos, maisto pramonė, mašinų gamyba.
Reusso slėnyje auginami javai, vaismedžiai. Kalnų šlaituose ganyklinė gyvulininkystė. Kertamas miškas. Turizmas. Daug žiemos sporto centrų (Andermattas ir kiti). Per Uri teritoriją eina Ciuricho–Lugano–Milano (Italija) geležinkelis ir automobilių magistralė.
Istorija
Dabartinio Uri teritorijoje žmonės apsigyveno apie 2200 prieš Kristų. Uri pirmą kartą paminėtas 732. Manoma, pavadinimas kilo nuo senosios vokiečių kalbos žodžio Aurochs (laukinis jautis). 1291 Uri, Unterwaldeno ir Schwyzo miškingųjų teritorijų bendruomenės (vadinamieji laisvųjų valstiečių kantonai) susivienijo į Amžinąją sąjungą (ji padėjo pamatus Šveicarijos konfederacijai), kad galėtų pasipriešinti Habsburgų pastangoms įtvirtinti feodalinę valdžią.
1309 Henriko VII suteiktą nepriklausomybę nuo Habsburgų įtvirtino pergale Morgarteno mūšyje (1315). 16 a. Uri su kitais katalikiškais kantonais priešinosi reformacijai. 1798–1803 su Unterwaldeno, Schwyzo ir Zugo kantonais priklausė Helvecijos respublikos Miškų kantonui. 19 a. pabaigoje pamėgtas turistų. Laikomas padavimų herojaus Wilhelmo Tellio gimtine.