Urugvãjaus lietùviai
Pirmieji lietuviai Urugvajuje įsikūrė po I pasaulinio karo. Oficialiais duomenimis, 1923–34 iš Lietuvos į Urugvajų atvyko 4299 žmonės. Nemažai lietuvių į Urugvajų atsikėlė iš Argentinos ir Brazilijos. Imigrantai dirbo fabrikuose, skerdyklose, vertėsi amatais, smulkia prekyba. Beveik visi įsikūrė Montevidėjo Villa del Cerro priemiestyje, čia plėtojo lietuvišką veiklą (Montevidėjo lietuviai).
Po II pasaulinio karo į Urugvajų iš Europos karo pabėgėlių stovyklų atvyko dar kelios dešimtys lietuvių. 1950 įkurta Urugvajaus lietuvių bendruomenė (1973 jos funkcijas perėmė Urugvajaus lietuvių kultūros draugija, pirmininkė Veronica Kavaliauskas). 20 a. 6 dešimtmetyje Urugvajus buvo tapęs sovietinės propagandos Pietų Amerikoje centru. Jos paveikti ir dėl sunkių gyvenimo sąlygų 1959 iš Urugvajaus į Lietuvą repatrijavo apie 100 lietuvių (kelios dešimtys šeimų). 1979 Montevidėjo uoste lietuviai paminėjo atvykimo į Urugvajų 50 metų sukaktį. 1983 surengta Urugvajaus lietuvių tapybos paroda, 1987 paminėta Lietuvos krikšto 600 metų.
21 a. pradžioje Urugvajuje gyveno apie 10 000 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių (2011 surašymo duomenimis 104 lietuviai), lietuvių veikloje aktyviai dalyvavo apie 200, veikė Urugvajaus lietuvių kultūros draugija, Urugvajaus lietuvių jaunimo sąjunga (pirmininkas 2018 Rodrigo Martínezas Simanskis; 2018 01 surengė XXI Pietų Amerikos lietuvių jaunimo kongresą), lituanistinė mokykla Gabija (nuo 2001; 2007 buvo 26 mokiniai), merginų tautinių šokių grupė Giedra (įkurta 1994), vaikų – Rintukai, jaunimo – Ąžuolynas (nuo 1968, su pertraukomis).
2271
Urugvajaus konstitucinė santvarka
Urugvajaus partijos ir profsąjungos
Urugvajaus ginkluotosios pajėgos