Urugvãjaus literatūrà. Kuriama ispanų kalba. Formavosi vėliau negu kitose Lotynų Amerikos šalyse – šalies nepriklausomybės laikotarpiu. Vienas pirmųjų poetų – gaučų tautosaka rėmęsis B. Hidalgo (1798–1822). Nuo 19 a. vidurio kūrė romantinės krypties poetas, šalies himno teksto autorius F. Acuña de Figueroa (1791–1862). Folkloro ir romantizmo elementai ryšku poetų A. Berro (1819–41), J. C. Gómezo (1820–84), A. Magariñoso Cervanteso (1825–93) kūryboje. Realistinės prozos (natūralizmo) žymiausi atstovai – prozininkai E. Acevedo Díazas (1851–1921), J. de Viana (1868–1926), C. Reylesas – vaizdavo gaučų ir kaimo gyvenimą, H. Quiroga savitai aprašė dramatišką žmogaus kovą su atogrąžų gamta. Iškilo modernizmo pradininkas J. Zorrilla de San Martínas (1855–1931), modernizmo tendencijas tęsė poetai J. Herrera y Reisigas, M. E. Vaz Ferreira (1875–1924), D. Agustini (1886–1914), J. de Ibarbourou. Realistinių pjesių kūrė F. Sánchezas (1875–1910), J. Zavala Muñizas (1898–1968), iškilo dramaturgai A. Zumas Felde (1889–1976), A. Larreta (1922–2015). Žymiausias to laikotarpio eseistas – J. E. Rodó. Naujoviškumo elementų gausu poeto C. Sabato Ercasty (1887–1982) kūryboje. Romantinę poeziją kūrė poetė J. Casal (1889–1954). Postmodernizmo tendencijas plėtojo poetai J. Casal ir E. Oribe (1893–1975). J. de Ibarbourou davė pradžią avangardistinei poezijai; avangardistinės poezijos tradicijas tęsė C. Rodríguezas Pintosas (1895–1986). Kūrė socialinės demokratinės krypties poetai I. Pereda Valdésas (1899–1996), J. Ortizas Saralegui (1907–59). Kaimo gyvenimą realistiškai vaizdavo prozininkas J. J. Morosoli (1899–1957), gaučų – E. Amorimas (1900–60). Magiškojo realizmo Urugvajaus literatūroje pradininkas – prozininkas F. Hernándezas (1902–64). Religinė tematika ryšku poetės M. E. de Cáceres (1903–71) kūryboje. Griežtas estetines formas propagavo lyrikai L. Falco (1906–55), R. Ibáñezas (1907–78), S. de Ibáñezas (1909–71), C. Cunha (1910–85). Objektyvumas ir gili psichologinė analizė būdinga miesto gyvenimą vaizdavusio J. C. Onetti (1909–95) kūrybai. Žymiausi realizmo atstovai – prozininkai A. Gravina (1913–95), M. Arregui (1917–80), M. Benedetti; A. Somers (1917–94) nagrinėjo marginaliojo sluoksnio žmonių gyvenimą, savitumu pasižymėjo prozininko J. P. Díazo (1921–2006) kūryba. Tradicinės poezijos formas plėtojo A. Berenguer (1921–2010), I. Vitale (g. 1926). Kreolų gyvenimo temomis rašė poetas ir bardas O. Rodríguezas Castillosas (1925–96). Absurdo elementai būdingi M. Rein (1930–2006), intymumas – H. Achugaro (g. 1944) poezijai. Sudėtingą vaikystės pasaulį vaizduoja prozininkė C. Pero Rossi (g. 1941), istorine tematika rašo M. Baccino Ponce de Leónas (g. 1947). Naujosios kartos prozininkai – C. Posadas (g. 1953), M. Silva Schultze (g. 1956), C. Real de Azua (g. 1964), poetai – S. Cabrera (g. 1970), A. Estevanas (g. 1974), A. Preza (g. 1981), J. M. Sánchezas (g. 1983), V. Estolis (g. 1987), S. Rosa (g. 1987), N. Susas (g. 1987).
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą išversta F. Hernándezo, H. Quirogos, J. C. Onetti, A. Gravinos, M. Arregui, M. Benedetti kūrinių.
Urugvajaus kultūra
2440
Urugvajaus konstitucinė santvarka
Urugvajaus partijos ir profsąjungos
Urugvajaus ginkluotosios pajėgos