Urugvãjaus mùzika.
Etninės muzikos tradicijos
būgnininkų ansamblis Montevidėjo karnavale (2011)
Dar iki ispanų užkariavimo gyvavo įvairios etninės muzikos tradicijos. Skiriami 3 etninės muzikos šaltiniai – indėnų, Vakarų Europos ir Afrikos juodaodžių muzikinės kultūros. Populiariausios liaudies muzikos tradicijos: candombe (afrourugvajietiškos kilmės mušamųjų muzika su šokiais), murga (muzikinio teatro žanras, atliekamas per karnavalus), milonga (ispanų kilmės dainos su gitaros pritarimu) ir tango (Montevidėjuje suklestėjo tuo pačiu metu kaip ir Buenos Airėse). Candombe atlieka mušamųjų ansambliai cuerdas, kurių pagrindą sudaro 3 dydžių būgnai. Murga atlikėjų grupę dažniausiai sudaro dainininkai ir mušamųjų ansamblis. Murga spektaklio svarbiausi muzikos elementai – įžangos daina saludo ir pabaigos daina retirada (arba despedida). Nors Urugvajaus kolonizacija prasidėjo 16 a., bet iki pat 18 a. pabaigos kolonistų (ispanų, portugalų) muzika nepaplito.
Profesionaliosios muzikos raida 18–19 amžiuje
Profesionalioji (iš pradžių bažnytinė) muzika atsirado 18 amžiuje. 1793 muzikinius vaidinimus pradėjo rengti Komedijos namai Montevidėjuje. 1827 įkurta Filharmonijos draugija. Šv. Pranciškaus muzikos archyve (Montevidėjuje) yra apie 215 kolonijinio laikotarpio kūrinių, tarp jų ir ankstyviausias žinomas urugvajietiškos polifonijos pavyzdys – J. M. Ubedos (1760–1823) keturbalsės mišios Misa para Día de Difuntos (1802). Kiti bažnytinės muzikos kūrėjai: J. J. de Sostoa (apie 1750–1813), italas J. Giuffra (į Urugvajų atvyko 1850) ir C. Calvo (1842–1922). Vengrų kilmės kompozitorius F. J. Debali (1791–1859) sukūrė Urugvajaus himną Orientales la Patria o la Tumba (įteisintas 1848), tapo naujos muzikų kartos lyderiu (dauguma muzikų buvo mėgėjai, kūrė daugiausia fortepijoninius kūrinius ir dainas, tarp jų ir moterys C. Luna, J. Furriol). Nemažai kompozitorių buvo kartu ir pianistai: D. Costa (1836–1901; kūriniuose vartojo Lotynų Amerikos ritmus ir melodinius modelius), P. Fagetas (1825–1910), M. Hinesas (1820–63), O. Pfeifferis (1824–1906). Pirmąją operą Paryžietė (La Parisina, pastatyta 1878) sukūrė T. Giribaldi (1847–1930). L. Ribeiro (1854–1931) sukūrė pirmąją išlikusią simfoniją (1877), styginių kvartetą (1879), operą Kolumbas (Colón 1892, skirta K. Kolumbo kelionės į Ameriką 400 metinėms).
Muzika 20 amžiuje
20 a. pradžioje kilo nacionalinis muzikos sąjūdis. Žymiausias nacionalinės muzikos mokyklos atstovas – E. Fabini (1882–1950; Pievų gėlės / Las flores del campo chorui, 1900, simfoninė poema Laukas / Campo 1913). Kiti kompozitoriai: C. Pedrellis (1878–1941), A. Broqua (1876–1946). Prancūziškų muzikinių tradicijų kūrinių sukūrė L. Sambucetti (1860–1926), vėliau – impresionistas L. Cluzeau-Mortetas (1889–1957). Kompozitorius J. Lamarque-Ponsas (1917–82) Baleto siuitoje (Suite de ballet 1957) ir operoje Marta Gruni (1967) pavartojo afrourugvajietiškus ritmus ir River de la Platos miestų muziką (milongą ir tango). Reiškėsi kompozitoriai romantikai V. Ascone (1897–1979), R. Rodríguezas Socasas (1886–1957). Kiti kompozitoriai: C. Cortinas (1890–1918), C. Barradas (1888–1963; konkrečiosios muzikos kūrėja), G. Santórsola (1904–94; kūriniams būdinga atonalusis ekspresionizmas), C. Estrada (1909–70, kūryba turi neoklasicistinės estetikos bruožų), H. Tosaras (1923–2002, neoklasicistas, vartojo liaudies muzikos elementus); monografijoje Garsų grupės (Los grupos de sonidos 1954) jis aprašė savo garso grupių koncepciją.
20 a. 7 dešimtmetyje iškilo nauja kompozitorių karta: P. Ipuche Riva (1924–96), D. Legrandas (g. 1928), L. Biriotti (g. 1929), R. Stormas (1930–96), A. Mastrogiovanni (g. 1936), J. Serebrieras (g. 1938; dar ir dirigentas), S. Cervetti (g. 1940), A. Carlevaro (g. 1957). Atlikėjai: dainininkas G. Rivero, pianistai C. Zagnoli (1911–2002), C. Alvarez (g. 1938), bandonininkas R. Juarena, džiazo gitaristas Beledo, dirigentai C. Kalmaras (1909–1970), G. Ben‑Dor (g. 1955), muzikologas L. Ayestaránas (1913–66). Žymesni urugvajietiško tango atlikėjai ir kūrėjai: C. Gardelis (1890–1935), dainininkas J. Sosas (1926–64), kompozitorius G. M. Rodríguezas (1897–1942).
Muzikinės institucijos
Montevidėjuje veikia operos teatras Teatro Solis (įkurtas 1856). Vienas pirmųjų muzikos periodikos leidinių – Montevideo musical (1885–1939; išleisti 54 numeriai). Urugvajaus muzikos populiarinimu rūpinasi Urugvajaus transliuotojų organizacija Servicio Oficial de Difusión Radioeléctrica, kuriai priklauso ne tik radijo ir televizijos kanalai, bet ir orkestras, choras bei baletas. 1994 Urugvajaus kongresas įkūrė Nacionalinį muzikos fondą, kuris remia muzikos projektus ir tyrimus.
operos teatro Teatro Solis rūmai Montevidėjuje (1857, 2004 renovuoti)
L: L. Ayestarán La musica en el Uruguay Montevideo 1953; El folklore musical uruguayo Montevideo 1967; H. E. Grieco Cattalurda El Uruguay y su musica Montevideo 1983–84.
646
Urugvajaus kultūra
Urugvajaus konstitucinė santvarka
Urugvajaus partijos ir profsąjungos
Urugvajaus ginkluotosios pajėgos