Urùkas (Uruk), buvęs miestas‑valstybė Šumere (dabar griuvėsiai Pietų Irake, 35 km į rytus nuo as Samavos, al Muthannos muchafaza).
Manoma, Urukas įkurtas ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų. Apie 2900 pr. Kr. Urukas turėjo 50 000–80 000 gyventojų ir apėmė 6 km2 plotą. 28–27 a. pr. Kr. buvo pajungęs kitus Pietų Mesopotamijos miestus-valstybes (vadinamoji Uruko I dinastijos valstybė). 24 a. pr. Kr. tapo Lugalzagizio įkurtos Šumero valstybės sostine, bet netrukus jį užkariavo Akado valdovas Sargonas Senasis.
22 a. pr. Kr. pabaigoje Uruko valdovas Utuchengalis sukūrė Mesopotamijoje jungtinę Šumero ir Akado karalystę; po jo mirties Urukas atiteko Ūro III dinastijos valstybės pradininkui Urnamu. Iki pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos Urukas buvo vienas svarbiausių Šumero miestų.
7–2 a. pr. Kr. Urukas priklausė Babilonijai, Achaimenidų Persijai, Seleukidams, bet kaip šventyklų miestas išlaikė autonomiją. 3 a. Uruką nuniokojo Sasanidai. Apie 700 buvo gyventojų apleistas ir pamažu užmirštas.
1849 Uruko griuvėsius atrado britų keliautojas ir archeologas Williamas Loftusas. Nuo 20 a. pradžios vyksta Uruko archeologiniai kasinėjimai.