ùrvas, požeminė ertmė, turinti vieną arba kelias angas žemės paviršiuje. Urvai dažniausiai susidaro dėl požeminio vandens cheminės ir mechaninės veiklos (karsto) tirpiose ir supleišėjusiose uolienose (klintyse, dolomite, kreidoje, gipse, akmens druskoje). Urvai būna horizontalūs, nuolaidūs, vertikalūs (šuliniai, šachtos, prarajos) ir kompleksiniai. Dauguma urvų sudaro ilgas galerijas, kurios vietomis virsta siauromis landomis arba išsiplečia į dideles grotas. Urvuose susidaro antriniai mineraliniai dariniai (konkrecijos): stalaktitai, stalagmitai, stalagnatai, heliktitai, urvų perlai. Dažnai urvų dugnu teka požeminės upės, būna krioklių, ežerų. Urvuose oro temperatūra žema (dažniausiai teigiama), pastovi. Didelis oro drėgnis. Urvai skirstomi pagal kilmę, gaubiančiųjų uolienų rūšį (litologiją), formą (morfologiją), mikroklimatą, nuogulas (antrinius darinius), apvandeninimą, panaudojimą. Urvus tiria speleologija. Ilgiausi ir giliausi pasaulio urvai pateikti lentelėse.
Čiobiškio urvas
Lietuvoje
Lietuvoje ilgiausias urvas – Karvės ola (ilgis 46 m), giliausias – Žalsvasis šaltinis (gylis 20 metrų).
1
2
1576