urvnis lokỹs (Ursus spelaeus), lokinių (Ursidae) šeimos, lokių genties plėšrus iškastinis žinduolis. Buvo paplitęs Eurazijoje miocene, pliocene ir pleistocene. Urvinis lokys buvo stambesnis už bet kurį dabartinį lokį. Kūno ilgis 270–350 cm, aukštis ties gogu apie 130 centimetrų. Kaukolės ilgis apie 50 centimetrų. Griaučių sandara panaši į rudojo lokio, bet neturėjo priekinių prieškrūminių dantų; krūminiai dantys labai gumburiuoti. Mito mėsa, šaknimis, riešutais. Gyveno urvuose. Buvo medžiojamas; jo kaulai buvo naudojami dirbiniams gaminti. Išnyko per paskutinį ledynmetį kartu su mamutais, urviniais liūtais, gauruotaisiais raganosiais. Urvinio lokio liekanų pirmą kartą rasta 1794, daug jų randama Pirėnuose ir Alpėse. Gerai išsilaikę urvinio lokio griaučiai rasti Lokio urve Lenkijoje.
urvinio lokio rekonstrukcija
urvinio lokio kaukolė
1576