urv fáuna, speleofáuna, požemnė fáuna, karstiniuose urvuose, dirbtinėse požeminėse ertmėse ir uolienų plyšiuose gyvenančių gyvūnų visuma. Urvų fauna dažniausiai skirstoma į 3 ekologines grupes: troglobiontus (gyvena tik urvuose), troglofilus (gyvena po žeme, bet dalį laiko praleidžia paviršiuje) ir trogloksenus (gyvena paviršiuje, bet kartais trumpam patenka į urvą). Kūnas dažniausiai balsvas arba gelsvas, be pigmentų. Daugumos akys dažniausiai sunykusios, bet labai išsivystę lytėjimas, uoslė ir klausa. Lėtesnė medžiagų apykaita, pailgėjęs vystymosi ciklas. Gyvūnai prisitaikę prie pastovios temperatūros, didelės drėgmės, todėl gali gyventi ir sausumoje, ir vandenyje (vandens gyvūnai gali išbūti ilgesnį laiką be vandens, sausumos gyvūnai – gyventi vandenyje ir ten maitintis). Specifinės aplinkos sąlygos lėmė tam tikrų, tik požemių gyvybei būdingų savybių atsiradimą. Žinomiausi troglofilai šikšnosparniai, salanganos, guacharai turi organus, pakeičiančius jiems akis. Dauguma urvų faunos rūšių yra endeminės. Žinoma keliolika tūkstančių troglobiontų ir troglofilų rūšių. Urvų faunos kilmė – įvairi, tačiau daugiausia kilę iš terciaro periodo drėgnųjų miškų. Požeminė kolonizacija yra visos gyvybės evoliucijos Žemėje dalis. Urvų fauną tiria biospeleologija.
1576