ūsakõjai vėžiãgyviai (Cirripedia), vėžiagyvių būrys. Apie 700 rūšių. Paplitę jūrose. Sėslūs, gyvena prisitvirtinę prie uolų, akmenų, vandens gyvūnų; kai kurie parazituoja (daugiausia ant dešimtkojų vėžių). Neparazitinių ūsakojų vėžiagyvių kūną dengia kalkinė kriauklė, susidedanti iš judamai susijungusių plokštelių. Antenulės ir priekinė galvos dalis virtusi prisitvirtinimo organu – ilgu mėsingu stiebeliu arba plokščiu plačiu padu. Kriauklės plokštelėms prasiskyrus ūsakojai vėžiagyviai iškiša krūtinės kojas (iš to kilo pavadinimas) ir varo jomis vandenį su organizmais į mantijos ertmę. Parazitinių ūsakojų vėžiagyvių kūnas maišo formos; kriauklės, galūnių ir žarnyno neturi. Dauguma ūsakojų vėžiagyvių hermafroditai. Dažnesni ūsakojai vėžiagyviai: jūrų antytės, balanai (Balanus).
-balanai; -vėžiagyvis; -ūsakojis vėžiagyvis