ušebtas (molis, glazūra, apie 1090–900 pr. Kr., Egiptas, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
ušèbtas (< egipt.), senovės egiptiečių maginės paskirties statulėlė, vaizduojanti žmogų su žemės ūkio įrankiais (krepšiu, šluotele). Darytas iš akmens, medžio, molio, kartais auksuotas arba sidabruotas, su įrašais (mirusiojo vardu, magiškomis formulėmis) apatinėje dalyje. Dėtas į kapą: tikėta, kad pomirtiniame gyvenime ušebtas padės mirusiajam atlikti sunkius fizinius darbus (todėl ant ušebto kartais būdavo iškalami užkeikimai su išvardytais darbais, kuriuos ušebtas turėsiąs atlikti). Plito senovės Egipte nuo Vidurinės valstybės (apie 1938 pr. Kr.–apie 1700 pr. Kr.) laikotarpio.