sinis (Ūsiņš), latvių pavasario, arklių dievas. Minimas 17–18 a. šaltiniuose, anksčiausios žinios apie Ūsinį datuojamos 1606. Latvių mitologijos tyrinėtojai Ūsinį traktuoja nevienodai: filologinės analizės duomenimis – tai saulės, pavasario, šviesos dievas, liaudies dainų, papročių tyrėjai jį tapatina su šv. Jurgiu (senovės šaltiniuose balandžio 23 – Jurginės – vadinamos Ūsinio diena). Latvių folklore Ūsinis įtrauktas į pavasario saulėgrįžos ciklą, tai leidžia jį traktuoti kaip pavasario personifikaciją arba su pavasariu susijusią dievybę. Ūsinio kaip pavasario dievybės prielaidą pagrindžia ir jo siejimas su pavasario darbų pradžia (pirmąja sėjos diena, naktigone).
Ūsiniui rengdavo ritualines vaišes: aukodavo gaidį, jo kraujo įvarvindavo į arklių ėdžias ant avižų, vėliau iškepdavo ir suvalgydavo pirmąją naktigonės naktį; vaišėms patiekdavo ir kiaušinių.