ūsuotieji banginiai

ūsúotieji bangniai (Mysticeti), bedañčiai bangniai, banginių (Cetacea) būrio jūrinių žinduolių pobūris. 3 šeimos: lygieji banginiai, pilkieji banginiai, ruožuotieji banginiai; 11 rūšių. Paplitę atvirose jūrose, daugiausia Šiaurės ir Pietų pusrutulių vidurinėje juostoje. Kūnas 6–33 m ilgio. Patelės dažniausiai stambesnės už patinus. Kaukolė simetriška. Galva didelė, kai kurių rūšių apie 1/3 kūno ilgio. Abi šnervės atsiveria viršugalvyje atskirai. Dantų užuomazgas turi tik embrionai. Kaklo slanksteliai iš dalies suaugę. Kai kurių rūšių ūsuotieji banginiai ant krūtinės turi daug ilgų išilginių raukšlių. Gomurio šonuose kabo po 130–470 raginių plokštelių – banginio ūsai, kuriais sulaikomas maistas burnoje. Minta planktonu, vėžiagyviais, smulkiomis žuvimis. Ūsuotiesiems banginiams priklauso didžiausias dabartinis pasaulio gyvūnas – mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus; kūno ilgis iki 33 m, masė iki 150 t).

2005

-banginiai; -banginis