ūsenio dailidės patinas
muskusiniai ūsuočiai, arba muskusiniai kvapūnai (Aromia moschata)
ūsuõtiniai (Cerambycidae), vabalų (Coleoptera) būrio vabzdžių šeima. Daugiau kaip 25 000 rūšių (Lietuvoje apie 130). Paplitę beveik visame pasaulyje. Kūnas 3–60 mm ilgio, grakštus, blizgantis, ištisai arba vietomis apaugęs plaukeliais, rudas, juodas, geltonas, oranžinis, melsvas arba violetinis. Antsparniai plaukuoti kieti, daugumos rūšių dengia visą pilvelį. Kojos ilgos vaikštomosios, letenėlių padai plaukuoti. Patinai ir patelės skiriasi dydžiu, raštu. Antenos dažniausiai ilgos. Suaugėliai minta žiedadulkėmis, nektaru, lapais. Lervos balsvos, didelės, cilindriškos, vystosi po sumedėjusių augalų žieve, sausoje medienoje, žolinių augalų šaknyse. Violetinis ūsuotis (Callidium violaceum) ir naminis ūsuotis (Hylotrupes bajulus) gadina medinius statinius, trumpaūsis medkirtis (Spondylis buprestoides) vystosi pušų šaknyse. Eglynuose gyvena ūsenis dailidė, arba ūsuotis dailidė (Ergates faber), drebulynuose – didysis drebulinis ūsuotis (Saperda carcharias).
violetinis ūsuotis
trumpaūsis medkirtis
naminis ūsuotis
naminio ūsuočio lervos graužia medieną
didysis lapuotininkas
Ūsenis dailidė, didysis lapuotininkas, arba didysis trumpasparnis medkirtis (Necydalis major) ir pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius) įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Ūsenis dailidė yra 23-60 mm ilgio. Patinas rausvai rudas, patelė tamsesnė. Skraido liepos–rugsėjo mėnesiais prieblandoje arba naktį. Kiaušinius deda į pušų kelmus, rąstus. Lervos vystosi 3–4 metus.
ūsenio dailidės patinas
pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius)
1618
-ūsuotis; -ūsenis dailidė; -dailidė; -medkirtis; -kelmagraužis; -ūsuočiai; -kvapūnas; -kvapūnai; -lapuotininkas