Utenos apskritis

Utenõs apskrits yra Lietuvos rytuose. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose ribojasi su Panevėžio apskritimi, pietvakariuose, pietuose ir pietryčiuose – su Vilniaus apskritimi. Šiaurės rytuose Utenos apskritis ribojasi su Latvija, rytuose – su Baltarusija. Plotas 7191 km² (11,0 % Lietuvos ploto). 127 581 gyventojas (2021; 4,9 % Lietuvos gyventojų). Centras – Utena.

Apskričiai priklauso 6 savivaldybės: Anykščių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė ir Visagino savivaldybė. 10 miestų, 3823 kaimo gyvenamosios vietovės. Miesto gyventojų 55,4 %. Gyventojų vidutinis tankis 18 žm./km². Tankiausiai gyvenama Visagino, rečiausiai – Ignalinos rajono savivaldybių teritorijose. 76,1 % apskrities gyventojų yra katalikai, 7,4 % – stačiatikiai, 2,6 % – sentikiai. Didumą Utenos apskrities teritorijos užima Aukštaičių aukštuma, vakaruose plyti Vakarų Aukštaičių plynaukštė su Viešintų kalvagūbrio pietine dalimi, pietryčiuose – Švenčionių aukštumos dalis. Apskrities aukščiausia vieta – 289,69 m Nevaišių kalnas (Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje). Didžiausios upės – Šventoji, Virinta, Vyžuona. Daugiau kaip 300 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausi – Dysnų, Avilio, Alaušo, Rubikių, Stirnių.

Utenos apskrities herbas

Apskrityje yra Lietuvos didžiausias (Drūkšių; plotas 4480 ha, iš jų 1000 ha Baltarusijoje), ilgiausias (Asvejos; ilgis su įlankomis – 29,7 km) ir giliausias (Tauragno; gylis – 62,5 m) ežeras. 22 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausias – Antalieptės (plotas 1572 hektarai). Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, balkšvažemiai, durpžemiai, yra smėlžemių, šlynžemių, palvažemių, pradžiažemių, salpžemių, rudžemių. Miškingumas 34 % (miškingiausia yra Visagino, mažiausiai miškinga – Molėtų rajono savivaldybės teritorija); didžiausi miškai – Ažvinčių-Minčios, Šimonių, Labanoro girios. Didžiausios pelkės – Galų, Paraisčių. Saugomos teritorijos: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Anykščių regioninis parkas, Gražutės regioninis parkas, Labanoro regioninis parkas, Asvejos regioninis parkas, Sartų regioninis parkas, 2 geologiniai, 5 geomorfologiniai, 7 hidrografiniai, botaninis, 3 telmologiniai, 2 botaniniai zoologiniai, ichtiologinis, 2 kraštovaizdžio draustiniai.

Apskrityje pagaminama 21,5 % Lietuvos pramonės produkcijos. Išplėtota baldų, statybinių medžiagų, trikotažo, maisto (mėsos, pieno, krakmolo, alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų) pramonė, medinių sodo namelių, seifų, variklių filtrų, elektrodų, kontaktinių krosnių ir orkaičių gamyba. Kasama durpės, kvarcinis smėlis, žvyras. Ignalinos atominė elektrinė (veikė 1983–2009), Padysnio, Antalieptės, Kavarsko mažoji hidroelektrinė. Apskričiai tenka 0,6 % Lietuvos užsienio investicijų. Žemės ūkio naudmenos užima 31,4 % Utenos apskrities teritorijos (daugiausia Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje), iš jų 45,5 % – ariamoji žemė, 53,1 % – pievos ir natūralios ganyklos, 1,4 % – sodai ir uogynai. Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę. Išplėtotas turizmas; daugiausia lankoma nacionalinis parkas, ežerai, poilsinės prie jų. Ignalinoje veikia žiemos sporto centras (didžiausias Lietuvoje).

Utenos apskrities žemėlapis

Per Utenos apskritį eina Daugpilio (Latvija)–Lydos (Baltarusija) geležinkelis ir plentas, Panevėžio–Anykščių–Rubikių siaurasis geležinkelis, Kauno–Daugpilio, Vilniaus–Utenos, Utenos–Kupiškio plentai.

Istorija

Utenos apskritis Vokietijos okupacinės valdžios sudaryta 1915 12 04. Priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. Plotas: 1917 – 1550, 1923 – 3090, 1939 – 2519, 1943 – 2680, 1949 – 2134 km². 1917 buvo 43 010, 1923 – 108 960, 1940 –114 120 gyventojų. 1919 ir 1924 buvo 13, 1933 – 14 valsčių (lentelė). 1941–44 priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardai. 1949 buvo 12 valsčių, 1 apskrities pavaldumo miestas (Utena), 8 miesteliai. 1950 06 20 apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (Utenos rajono savivaldybė. ISTORIJA), dalis teritorijos perduota Anykščių (5 apylinkės), Dusetų (12 apylinkių), Molėtų (30 apylinkių), Švenčionėlių (1 apylinkė) rajonams. 1994 apskritis atkurta.

2004 patvirtintas Utenos apskrities herbas. 2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

1