utopinis socializmas

utòpinis socialzmas, mokymas apie idealią visuomenę, pagrįstą bendra nuosavybe, visiems privalomu darbu, teisingu gėrybių paskirstymu. Utopinis socializmas kritikavo feodalinę ir kapitalistinę santvarką, siekė sukurti tobulą, pagrįstą lygybe socialinę santvarką, kurioje nebūtų išnaudojimo, susvetimėjimo, privačios nuosavybės, būtų suteikta visiems vienoda galimybė visapusiškai plėtoti savo asmenybę ir įsijungti į visuomenę. Beveik visos utopinio socializmo kryptys didelę reikšmę teikė visapusiam auklėjimui ir lavinimui, pabrėžė dorovės ir religinių idėjų svarbą, laikė jas visuomenės istorinės raidos priežastimi. Tikėjo taikiais visuomenės pertvarkymo būdais (idėjų aiškinimu ir pavyzdžiu – utopinio socializmo šalininkai pasaulio įvairiose vietose kūrė socialistines bendruomenes). Utopinio socializmo idealas – mažų, autonomiškų, gebančių ekonomiškai save aprūpinti ir laisvai tarpusavyje kooperuojančių bendruomenių sąjunga. Kai kurie utopinio socializmo atstovai (C.‑H. de Saint-Simonas) pripažino stambios pramonės, centrinės valdžios, planavimo ir mokslo reikšmę. Utopinio socializmo terminą sukūrė K. Marxas ir F. Engelsas, priešpriešindami jį moksliniam socializmui. Anot jų, utopinio socializmo šalininkai nesuprato klasių kovos svarbos, proletariato vaidmens ir visuomenės raidos dėsnių. Utopinio socializmo idėjoms turėjo įtakos ankstyvosios krikščionybės idealai (lygybė, brolybė, asketiškumas). Utopinio socializmo motyvai ryšku anabaptistų, apaštališkųjų brolių, begardų, katarų, lolardų, taboritų, valdiečių ir kitų sektų mokymuose. Pirmtakai T. More’as, T. Campanella savo utopijose pateikė socialistinės santvarkos metmenis. Žymiausi utopinio socializmo atstovai: C.‑H. de Saint-Simonas, R. Owenas, Ch. Fourier. Kiti svarbesni atstovai: F. N. Babeufas, L. Blanc’as, G. B. de Mably, J. Meslier (1664–1729), Morelly, W. Morrisas, P. J. Proudhonas, G. Winstanley, N. Černyševskis, A. Gercenas. Utopinis socializmas turėjo įtakos marksizmui ir kitoms socialistinėms doktrinoms.