Uttar Pradeš (Uttar Pradesh, Ùtar Pradèšas), valstija Indijos šiaurėje. Ribojasi su Nepalu. Plotas 243 288 km2. 205,99 mln. gyventojų (2013); didžiausia pagal gyventojų skaičių Indijos valstija. Centras – Laknau (2,94 mln. gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (mln. gyv., 2013): Kanpuras (3,29), Agra (1,82), Ghaziabadas (1,78), Meratas (1,49), Varanasi (1,23). Gyventojų vidutinis tankis 846,7 žm./km2. Uttar Pradešas suskirstytas į 75 rajonus.
Apie 80 % Uttar Pradešo teritorijos užima Indo–Gango lyguma, pietuose yra Vindhjos kalnai, šiaurėje – Himalajai. Klimatas subekvatorinis musoninis. Agroje sausio aukščiausia temperatūra 22 °C, gegužės – 42 °C, žemiausia atitinkamai 8 °C ir 28 °C. Per metus iškrinta nuo 1000–2000 mm (rytuose) iki 600–1000 mm (vakaruose) kritulių. Liepą–rugsėjį liūčių sezonas; būna potvynių. Upių tinklas tankus. Didžiausios upės – Gangas su Jamuna, Ramganga ir kitais intakais. Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, Rampuro, Kanpuro, Allahabado apylinkėse – druskožemiai, žemdirbystės regionuose Indo–Gango lygumoje yra trąšažemių, šiaurėje, prie Nepalo sienos – salpžemių. Miškai užima apie 13 % Uttar Pradešo teritorijos. Dudvos nacionalinis parkas (įkurtas 1977). Yra kvarco, klinčių, akmens anglių (Mirzapuro apylinkėse) telkinių. Metalo apdirbimo, naftos perdirbimo (Mathuroje), statybinių medžiagų (ypač cemento; Mirzapure), elektronikos, chemijos (Gorakhpure, Bareli), stiklo, odos, avalynės (Kanpure, Agroje), popieriaus, maisto (ypač cukraus; valstijoje pagaminama apie 30 % Indijos cukraus), tabako pramonė, tiksliųjų prietaisų (Laknau), mašinų (Varanasi, Gorakhpure), baldų gamyba. Dailieji tekstilės ir kiti amatai. Turizmas, piligrimystė (svarbiausi centrai – Agra, Varanasi, Mathura). Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis; jame dirba apie 80 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. Vyrauja irigacinė žemdirbystė; drėkinama apie 50 % dirbamos žemės. Auginama ryžiai, kviečiai, kukurūzai, cukranendrės (didžiausios plantacijos Indijoje), soros, sorgai, arachiai, miežiai, vilnamedžiai, džiutai, linai, tabakai, įvairios daržovės ir vaisiai. Veisiama daugiausia galvijai (ir buivolai). Daugiausia elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (didžiausia – NTPC Dadri, galia 2637 megavatai). Per Uttar Pradešą eina Lahoro (Pakistanas)–Laknau–Kalkutos, Varanasi–Kalkutos, Delio–Agros–Kanpuro–Allahabado geležinkelis, Delio–Kalkutos, Delio–Agros, Laknau–Kanpuro–Varanasi–Kalkutos plentai. Varanasi, Laknau tarptautiniai oro uostai. Laivuojamas Gangas. Per Uttar Pradešą eina Kalkutos–Kanpuro naftotiekis.
Istorija
3 a. pr. Kr. viduryje valdytas Ašokos, 320–425 – Guptų imperijos, 606–647 – Haršos. 16 a. atiteko Didiesiems Mogolams; Agra tapo stambiu prekybos ir amatų centru. 1830 užimtas Didžiosios Britanijos Ost Indijos bendrovės. 1857–59 indų sukilimo centras. 1947 paskelbus Indijos nepriklausomybę tapo jos valstija. 20 a. antroje pusėje labai padaugėjo gyventojų (nuo 60 mln. 1951 iki 166 mln. 2001). 2000 iš Uttar Pradešo šiaurinės dalies sudaryta Uttarančalio (nuo 2007 Uttarakhando) valstija.