Ùžbaikalė (Забайкалье, Zabaikalje), gamtinė sritis Rusijoje, tarp Baikalo ežero (vakaruose), Patomo kalnyno (šiaurėje), Oliokmos slėnio, Šilkos ir Argunės santakos (rytuose) ir Mongolijos sienos (pietuose); didžiausia dalis yra Buriatijoje ir Užbaikalės krašte. Plotas apie 800 000 km2. Paviršius kalnuotas (Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Jablonovo kalnagūbris, Čerskio kalnagūbris); vidutinis aukštis 1200–1800 m, didžiausias – 3072 m (Baikalo–Amūro magistralės viršūnė Kodaro kalnagūbryje). Čiaros slėnyje yra kopų. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Per metus iškrinta 300–1000 mm kritulių. Per Užbaikalę teka Vitimas, Šilka, Oliokma, Selenga, Argunė ir jų intakai. Vyrauja taiga, kalnuose – kalnų tundra, Užbaikalės pietrytinėje dalyje ir slėniuose – stepės. Yra akmens ir rusvųjų anglių, vario, alavo, molibdeno rūdų, aukso telkinių. Užbaikalės nacionalinis parkas (plotas 2690 km2; įkurtas 1986). Didžiausi miestai: Ulan-Ude, Čita.
Selenginkos upė (Selengos intakas)
Čerskio viršūnė (Chamar Dabano kalnagūbris)