Uzbèkijos architektūrà
Liaudies architektūra
Liaudies architektūroje skiriama regioniniai (Bucharos, Chivos, Ferganos, Samarkando) gyvenamųjų namų (dažniausiai drėbti iš plūkto molio pachsos) tipai, būdinga dantytomis sienomis su bokšteliais apjuostos sodybos.
Senieji laikai
Išliko bronzos amžiaus architektūros kompleksų (Sapali Tepe, Kučuk Tepe, abu prie Termizo), geležies amžiaus miestų griuvėsių, Achaimenidų laikotarpio paminklų Chorezme. Naudota nedegtos plytos, molis, medis (perdangoms). 4 a. pr. Kr.–4 a. buvo statomi taisyklingo plano įtvirtinti miestai (Termizas, Toprak Kala). Nuo 1 a. statyti budistiniai vienuolynai (Fayaz Tepe 1–4 a., Kara Tepe 2–4 a., abu Termize), stupos.
6–15 amžius
Ismailo Samani mauzoliejus Bucharoje (9–10 a.)
6–8 a. pastatyta pilių (keškų), šventyklų, rūmų. Nuo 8 a. sparčiai plėtėsi miestai: juos sudarė įtvirtinta dalis (šachristanas; Ičan Kala Chivoje, 17 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1990) ir priemiesčiai (rabadai; būdinga netaisyklingas planas, chaotiškas užstatymas); įsitvirtinus islamui paplito islamo menas. 10–11 a. pradėtos naudoti degtos plytos, statyti kryžiškieji kupoliniai pastatai, puošti akmens, terakotos, medžio reljefais, sienų tapyba, glazūruotomis keraminėmis plytelėmis; vyravo geometrinis ornamentas girichas (daugiakampių ir žvaigždiškų figūrų kompozicija), arabiški epigrafai.
9–12 a. susiklostė sakralinių pastatų tipai: kupolinės mečetės (Čar Sutuno Termize, 1032), centriškojo plano mauzoliejai su kupolais (Ismailo Samani, 9–10 a.), apskritimo plano minaretai (Kalono ansamblio minaretas, 1127, abu Bucharoje, jos senamiestis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993). 14–15 a. svarbiu islamo kultūros, mokslo ir meno centru tapo Samarkandas (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2001), jame suformuota taisyklingo plano Registano aikštės ansamblis (pradėjo klostytis 12 a.).
Iš kairės – Ulug Bego (1420), Šir Daro (1636) ir Tillja Kari (1660) medresės Samarkande
Išliko 14–15 a. nekropolių (Šachi Zindos Samarkande, Dorus Saodat Šahrisabze, su istorinio miesto kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000, pavojuje nuo 2016). 15 a. sakralinėje architektūroje vyravo mečetės su aivanais (Bibi chanim sakralinių pastatų kompleksas Samarkande, 1399–1404), medresės su puošniu portalu, stačiakampio ar kvadrato plano kiemu (Ulugbeko – Bucharoje, 1417, Samarkande, 1420, G’ijduvone, Gižduvane, Bucharos vilajetas, 1437), mauzoliejų kompleksai, jų architektoniką paryškino sudėtingas dekoras (įvairiaspalvė, daugiausia žydrų ir mėlynų spalvų keraminė mozaika, stilizuotas augalinis ornamentas).
16 amžius–21 amžiaus pradžia
16–17 a. suprojektuota sudėtingų formų ir konstrukcijų mečečių (Kok‑Gumbazo Karši, Kaškadarjos vilajetas, 16 a. pabaiga), medresių su auditorijomis (daraschanais), daugiakupolių turgų (timų) ir vandens saugyklų (sardobų), viešųjų pirčių, reprezentacinių architektūros ansamblių.
Ičan Kalos šachristano Chivoje fragmentas (kairėje – minaretas Kalta Minar, 1855)
Keturių minaretų mečetė Bucharoje (1807)
18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje pastatyta Keturių minaretų vartų mečetė Bucharoje (1807), rūmų – Taš Chaulio Chivoje (1838), Chudojar‑chano Kokande (Ferganos vilajetas, 1871). 19 a. pabaigoje Uzbekiją prijungus prie Rusijos, sustiprėjo jos architektūros įtaka (šalyje dirbo rusų architektai L. Benua, G. Svaričevskis, 1871–1935): rekonstruoti senieji (Samarkandas), įkurta naujų (Skobelevas, dabar Fergana) miestų, didžiųjų miestų (Taškento, 1938, Samarkando, 1939) bendruosius planus parengė vietiniai (A. Babachanovas, g. 1910, M. Bulatovas, g. 1907) ir rusų architektai.
Islam Chodžos medresė ir minaretas Chivoje (1910)
20 a. 4–5 dešimtmetyje pagal rusų architektų projektus Taškente pastatyta eklektinių (turinčių konstruktyvizmo ir neoklasicizmo bruožų) pramoninių, administracinių, visuomeninių pastatų (Vyriausybės rūmai, 1932, architektas S. Polupanovas, 1904–57, Operos ir baleto teatro rūmai, 1947, architektas A. Ščiusevas).
Parlamento rūmai Taškente (1997, architektas V. Akopjanianas)
Hilton viešbutis ir konferencijų centras Taškente (2019, architektūrinė bendrovė Arup)
Po II pasaulinio karo įkurta naujų miestų (Olmalikas, Navoji), juose suformuota erdvių aikščių, įrengta žaliųjų zonų su fontanais. Po 1966 žemės drebėjimo atstatytas Taškentas (Mokslų akademijos rūmai, 1967, architektas B. Mezencevas, viešbutis Uzbekistan 1974, architektas I. Merportas ir kiti). Po nepriklausomybės paskelbimo šiuolaikinės architektūros pastatų suprojektuota Taškente (Tarptautinių susirinkimų rūmai, 2009), Navoji, Olmalike, Zarafšone (Navoji vilajetas) ir kitur. Architektai rengiami Architektūros ir statybos institute Samarkande (nuo 1966) ir Taškente (nuo 1991).
Pasaulio paveldo vertybės
Šachristanas Ičan Kala Chivoje (nuo 1990), Bucharos senamiestis (nuo 1993), Šahrisabzo istorinis miestas (nuo 2000, pavojuje nuo 2016), Samarkandas (nuo 2001).
1729
Uzbekijos kultūra
Uzbekijos konstitucinė santvarka
Uzbekijos partijos ir profsąjungos
Uzbekijos ginkluotosios pajėgos