Uzbèkijos istòrija
Senovės laikai
Žmonės dabartinės Uzbekijos teritorijoje apsigyveno ankstyvajame paleolite. Tešik‑Tašo urve rasta vidurinio paleolito Moustier kultūros radinių. Neolite gyveno daugiausia Kelteminaro kultūros gentys. Bronzos amžiuje (trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje) įkurta sėslių žemdirbių gyvenviečių (Dalverzin Tepe ir kitos). Jo pabaigoje beveik visi lygumų gyventojai (šiaurės iranėnų gentys) jau vertėsi žemdirbyste, stepių ir kalnų gyventojai – daugiausia gyvulininkyste ir sodininkyste. Plečiantis drėkinamajai žemdirbystei iro genčių sąjungos, plito vergija. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje dabartinės Uzbekijos teritorija priklausė Baktrijai, Chorezmui, Sogdui (šios valstybės minimos Avestoje, zoroastrizmo, manoma, atsiradusio Baktrijoje, šventraštyje). Žymiu viso regiono ūkio ir kultūros centru tapo Marakanda (Samarkandas). 6 a. pr. Kr. Uzbekijos teritorija buvo valdoma Achaimenidų, nuo 329–327 – Aleksandro Makedoniečio, vėliau Seleukidų. Apie 250 pr. Kr. ji tapo Graikų‑baktrų karalystės dalimi. 2 a. pr. Kr. viduryje šią karalystę nukariavo tocharų ir sakų gentys. 1 a. pr. Kr. pabaigoje–4 a. po Kr. viduryje Uzbekijos teritorija priklausė Kušanų karalystei.
Ismailo Samani mauzoliejus Bucharoje (9–10 a.)
Viduriniai amžiai
5 a. viduryje–6 a. 7 dešimtmetyje dabartinė Uzbekija buvo pavaldi eftalitams, vėliau – 6 a. vietoj Eftalitų valstybės susikūrusiam Tiurkų kaganatui. 7 a. pabaigoje šioje teritorijoje gyveno iranėnų ir tiurkų kalbomis kalbančios tautos, išpažįstančios zoroastrizmą, manicheizmą, nestorijonybę, budizmą. Politiniu požiūriu teritorija buvo padalyta į keliasdešimt valstybėlių, kurių dauguma sudarė federacijos pobūdžio sąjungą. 8 a. beveik visą Vidurinę Aziją nukariavo arabai. Jiems valdant paplito islamas, paspartėjo ūkio raida. Nuo 9 a. valdžią perėmė vietos dinastijos. Tachyridai (821–873) dar buvo nominalūs Abasidų kalifo vietininkai, Samanidai (819–1005) jau tapo nepriklausomi; Uzbekijos teritorija buvo jų valstybės turtingiausias kraštas. 9–13 a. dauguma gyventojų sutiurkėjo. 10 a. pabaigoje–13 a. pradžioje dabartinė Uzbekija priklausė Karachanidams, vakarų pakraštys – Chorezmui, 13 a. pradžioje visą Uzbekijos teritoriją valdė Chorezmas.
Timūras atvyksta į Samarkandą (Sharafo al-din 'Ali Yazdi Užkariavimo knygos (Zafarnama) miniatiūra, 1436, Freero dailės galerija Vašingtone)
Klestėjo ūkis (per dabartinę Uzbekiją ėjo Didysis šilko kelias), islamo kultūra, nors vyko ir karų. 13 a. 3 dešimtmetyje kraštą nukariavus mongolams jis priklausė Džiagatajaus ir Džučio ulusams. Valdant Timūridams (14 a. antra pusė –15 a. pabaiga) Samarkande ir kituose Sogdo miestuose klestėjo architektūra, tapyba, literatūra.
Naujieji laikai ir Rusijos valdymo laikotarpis
prekyba ant arklių Šurachane (1865, žurnalo Le Tour du Monde graviūra)
16 a. pradžioje į Vidurinę Aziją atsikėlusios tiurkų uzbekų gentys sukūrė Šeibanidų valstybę, kuri vėliau suskilo į Bucharos chanatą ir Chivos chanatą. 18 a. pradžioje Bucharos chanato rytinėje dalyje susikūrė Kokando chanatas. Chanatai kariavo tarpusavyje ir su kaimynais, juos niokojo klajoklių genčių (kazachų, kalmukų ir kitų) antpuoliai, kraštas smuko ekonomiškai. 1740–47 Bucharos ir Chivos chanatus buvo užvaldęs Persijos šachas Nadyras. Bucharoje Džanidus (1599–1753) pakeitę Mangytai (1753–1920) ėmė tituluotis emyrais. Jie kuriam laikui sustiprino centrinę valdžią, įvykdė reformų, bet jos buvo pavėluotos – jau 18 a. į Uzbekiją ėmė skverbtis Rusija. 1714–17 ir 1839–40 jos kariuomenės įsiveržimai buvo atremti.
Rusijos kariuomenė įžengia į Samarkandą, 1868 m. birželio 8 (aliejus, 19 a. antra pusė, dailininkas Nikolajus Karazinas, Rusų muziejus Sankt Peterburge)
19 a. 7 dešimtmetyje Rusijos kariuomenė vėl ėmė veržtis į Uzbekiją. Pirmiausia nukariautas Kokando chanatas (1865 užimtas Taškentas). 1866 prie Rusijos imperijos prijungta Bucharos chanato dalis – nukariautose žemėse sudaryta Turkestano generalgubernatorija. 1868 Bucharos, 1873 Chivos chanatai tapo Rusijos protektoratais. 1876 panaikinus Kokando chanatą visa Uzbekija atsidūrė Rusijos valdžioje. Užimtose žemėse imta tiesti geležinkelius (Užkaspijo 1899, Orenburgo–Taškento 1905, Ferganos ir Bucharos 1910–16), intensyviai plėtoti vilnamedžių ūkį (Uzbekija tapo viena svarbiausių medvilnės tiekėjų Rusijos imperijos rinkai), kurti apdirbamąją pramonę. Į Uzbekiją atsikėlė daug rusų kolonistų. Plito piniginiai prekiniai santykiai, formavosi nauji socialiniai sluoksniai, stiprėjo socialiniai ir tautiniai konfliktai. Uzbekai dalyvavo 1916 Vidurinės Azijos sukilime. Po 1917 Vasario revoliucijos valdžia atiteko Laikinosios vyriausybės Turkestano komitetui (įkurtas 1917 04 Taškente).
SSRS laikotarpis
Po Spalio perversmo bolševikai 1917 11 užėmė valdžią Taškente; 12 05 sudaryta Turkestano liaudies komisarų taryba. 1917 12 pradžioje Kokande sušauktas Ypatingasis musulmonų suvažiavimas paskelbė vadinamąją Kokando autonomiją; sudaryta vyriausybė, planuota 1918 03 sušaukti parlamentą. 1918 02 Raudonoji armija užėmė Kokandą, bet iki 20 a. 3 dešimtmečio pabaigos sovietų valdžiai priešinosi basmačiai. 1918 04 sudaryta Turkestano Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika – į ją įėjo ir Uzbekija. 1920 panaikinti Bucharos ir Chivos chanatai (vietoj jų sudarytos Buchatos ir Chorezmo liaudies sovietų respublikos). Pertvarkant Vidurinės Azijos administracinį suskirstymą 1924 10 įkurta Uzbekijos Sovietų Socialistinė Respublika (Uzbekijos SSR; sostinė 1924–30 buvo Samarkandas); ji apėmė dalį Chorezmo, Sogdo ir Ferganos (iki 1929 jai priklausė ir Tadžikijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika).
Uzbekiją imta intensyviai sovietinti. 1929–32 įvykdyta prievartinė žemės ūkio kolektyvizacija. Sukurta pasaulietinės švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos. Pastatyta apdirbamosios ir sunkiosios pramonės įmonių, bet Uzbekija liko pirmiausia žaliavų tiekėja, aprūpinančia SSRS centrinius regionus medvilne, nafta. 4 dešimtmetyje per vadinamuosius valymus nužudyta daug uzbekų inteligentų, dvasininkų. Represijomis ir reformomis siekta sunaikinti islamišką tradicinį uzbekų gyvenimo būdą; stiprėjo rusifikacija. 1936 prie Uzbekijos prijungta Karakalpakijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika. Uzbekijos komunistų partijos Centro komiteto I sekretoriaus pareigas einant Š. Rašidovui (1959–83) itin paplito korupcija, nepotizmas; siekiant sudaryti ūkio klestėjimo ir centrinės valdžios poreikių tenkinimo regimybę buvo klastojami ekonomikos rodikliai.
Uzbekijos komunistų partijos Centro komiteto I sekretorius S. Rašidovas (antras iš kairės pirmoje eilėje) ir Afganistano vadovas B. Karmalis lankosi Surchano valstybiniame ūkyje (1982 05 12)
SSRS prasidėjus pertvarkai 9 dešimtmetyje sustiprėjo sovietinio režimo slopinti religiniai ir tautiniai konfliktai. Po 1989 06 įvykių Ferganos slėnyje (per uzbekų ir turkų meschetų konfliktą nužudyta keli šimtai žmonių) Uzbekijos komunistų partijos vadovu paskirtas Maskvos remiamas I. Karimovas, 1990 03 Uzbekijos SSR Aukščiausioji Taryba jį išrinko Uzbekijos prezidentu.
Nepriklausomybės laikai
Žlugus Rugpjūčio pučui Maskvoje 1991 08 31 Uzbekijos SSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Uzbekijos nepriklausomybę. Valdžioje išliko Uzbekijos komunistų partija, 1991 11 pervadinta Uzbekijos liaudies demokratų partija. Jos pirmininku tapęs I. Karimovas 1991 12 perrinktas prezidentu per pirmuosius formaliai demokratinius rinkimus (1995, 2000, 2007, 2015 perrinktas vėl). Jis valdė autoritariškai, griežtai persekiojo opoziciją, pirmiausia gana aktyvius islamo fundamentalistus (po 2001 09 11 teroro aktų Niujorke ir Vašingtone Jungtinės Amerikos Valstijos iki 2005 naudojosi Uzbekijos teritorijoje esančia karine baze), visiškai kontroliavo žiniasklaidą; opozicijos ir užsienio stebėtojų buvo kaltinamas rinkimų klastojimu, žmogaus teisių pažeidimu. Vykdė nuosaikias ekonomikos reformas (valstybinės įmonės veikė palankesnėmis sąlygomis).
Uzbekijos prezidentas I. Karijevas
2003 valdančiąja prezidentine partija tapo Uzbekijos liberalų demokratų partija (įkurta 2003). Pagal 1992 konstituciją Uzbekija yra neutrali valstybė, bet jos užsienio politika orientuota daugiau į Rusiją (2005 11 sudaryta Uzbekijos ir Rusijos sąjungos sutartis). I. Karimovui 2016 09 mirus 2016 12 Uzbekijos prezidentu išrinktas liberalas demokratas Š. Mirzijojevas (2003–16 ėjo ministro pirmininko pareigas), kuris surinko, oficialiais duomenimis, 88,61 % rinkimuose dalyvavusių uzbekų balsų.
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (1991), Jungtinių Tautų (1992), Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (1992), Azijos plėtros banko (1995), Islamo bendradarbiavimo organizacijos (1995), Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (2001) narė.
Uzbekijos konstitucinė santvarka
Uzbekijos partijos ir profsąjungos
Uzbekijos ginkluotosios pajėgos