Uzbèkijos literatūrà. Iki dabartinės uzbekų bendrinės kalbos susiformavimo (20 a. pradžioje) literatūra buvo kuriama tiurkų kalbomis, senąja uzbekų (tiurki), persų kalba.
Pirmieji literatūriniai tekstai
Pirmieji literatūriniai tekstai parašyti 11 amžiuje. M. Kaşgarlı Tiurkų tarmių žodyne (1072–74) pateikta tautosakos. Tiurkų tarmėmis didaktinių poemų sukūrė Jusufas Balasagūni (apie 1021–?), Achmadas Jugnaki (12–13 amžius). Iš 14 a. pabaigos–15 amžiaus vidurio išliko poemų, lyrikos (Durbekas, Ataji, Sakaki, Lutfi, Chorezmi, Jusufas Amiri) senąja uzbekų (tiurki) kalba. Ja ir persų kalba poezijos sukūrė Navoji.
15–18 a. tautosaka
Tautosakoje tiurkų kalbomis svarbiausią vietą užima pasakos, herojiniai epai Alpamyšas, Kiorioglu, dastanai (tautosakiniai – Jusufas ir Achmedas, Tachyras ir Zuchra, Širina ir Šakaras, literatūrinės kilmės – Farchadas ir Širina, Leila ir Medžnūnas). 15–16 a. uzbekų poeto Saliho Muhamedo, Babūro kūriniuose vaizduojamos uzbekų chanų tarpusavio kovos, 16–18 a. poetų Medžlisi, Sakaki, Nišačio Chorezmi kūryboje ryšku tautosakos motyvai.
17–18 a. poezija
17–18 a. kūrė poetai Turdi ir B. Mašrabas. Poetai Nadyra (1791–1842), Uvaisi (1779–1845), Mahzuna (19 a.) sukūrė meilės lyrikos, M. Š. Gulchani – satyrinės poezijos.
19 a. pabaiga–20 a. pirma pusė
19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės literatūrai (kūrė M. A. Mukimi, U. Zavqiy, Furkatas, A. Otaras 1884–1919, H. N. Hamza) būdinga tradicinių literatūros formų modernizavimas. 20 a. 3–4 dešimtmetyje parašyti pirmieji romanai, apsakymai (A. Kadyri, A. Kahoras, 1907–68), dramos (H. N. Hamza, K. Jašenas). 20 a. pirmoje pusėje tradicinės formos poezijos sukūrė G. Gulomas, Oibekas, Gairati (1905–76), Uigunas (1905–90), Abdula Sabyras (1905–72), M. Šaichzodo (1908–67), Hamidas Olimžonas, Mirtemıras (1910–78), Zulfija. Tautosakos kūrinių išleido E. Žumanbulbulis (1868–1937), F. Juldašas (1872–1955), Pulkanšayras (1874–1941), I. Nazaras (1974–53).
II pasaulinio karo ir pokario metai
Per II pasaulinį karą daugiausia kurta publicistinė poezija, apsakymai, apybraižos, pjesės. Vėliau Oibeko, Kahhoro, I. Rahimo (1916–2001), Ž. Rašidovo (g. 1917), S. Achmado (g. 1920) romanuose daugiausia vaizduotas karo, užfrontės, pokario kaimo gyvenimas.
20 a. 6–8 dešimtmetis
20 a. 6–8 dešimtmetyje M. K. Ismaili (g. 1908), Dž. Šaripovas (g. 1911), H. Gulomas (1919–2005) parašė istorinės, Oibekas, S. Achmadas, Kahhoras, R. Faizi (g. 1918), A. Muchtoras (g. 1920), Mirmuhsinas, O. Jokubovas, U. Umarbekovas (g. 1934) – jaunimo gyvenimo ir dabarties tematikos romanų, apsakymų. G. Gulomas, Uigūnas, Zulfija, Šaichzoda, Mirtemiras, Z. Dijaras, K. Muchamedi (g. 1907), S. Zununova, Mirmuhsinas, H. Gulomas, M. Babajevas (1911–69), T. Tula (g. 1918), B. Ramzas, E. Vohidovas (g. 1936), A. Aripovas (g. 1941). M. Saliha (g. 1949) sukūrė įvairių žanrų poezijos, K. Jašenas, Uigunas, N. Safarovas (g. 1905), I. Sultanovas (g. 1910), B. Rahmonovas (1915–61), S. Azimovas (g. 1923) – dramų. Plėtojama literatūros kritika ir literatūros mokslas. Krymo totorių kalba rašo prozininkai J. Bolotas (g. 1909), Š. Aliadinas (g. 1922), Čerkesas Ali, N. Umerovas (g. 1940), poetas R. Muradas (g. 1915). Kuriama literatūra ir uigūrų, karakalpakų kalbomis.
Ryšiai su lietuvių literatūra
Į lietuvių kalbą išversta pasakų (rinkinys Lakštingala devynbalsė 1983), Oibeko, G. Gulomo, O. Jokubovo, Kahhoro, Kadyri, Kadyrovo, Muchtaro, T. Pulatovo, Saido Achmado, Rašidovo, Ch. Tuchtabajevo, Umarbekovo kūrinių. Į uzbekų kalbą išversta lietuvių rašytojų kūrinių rinkiniai Draugų balsai (1951), Lietuvių novelės (1952), J. Avyžiaus, P. Cvirkos, Just. Marcinkevičiaus, E. Mieželaičio, M. Sluckio kūrinių.
Uzbekijos kultūra
Uzbekijos konstitucinė santvarka
Uzbekijos partijos ir profsąjungos
Uzbekijos ginkluotosios pajėgos