zurna
Uzbèkijos mùzika.
Muzikinės kultūros ištakos
Muzikinės kultūros ištakos siekia Persijos Achaimenidų, Baktrijos ir Sogdianos, Seleukidų, Kušanų ir Partų imperijų laikus. Uzbekų muzika glaudžiai susijusi su Vidurinės Azijos kitų tautų muzikine kultūra (iki 1924 gyvavo bendra uzbekų ir tadžikų muzikos tradicija). Apima tradicinę (liaudies ir klasikinę) nuo 20 a. – ir Vakarų pavyzdžio akademinę bei popmuziką.
Liaudies muzika
uzbekų liaudies muzikos ansamblis koncertuoja festivalyje Bucharoje
Liaudies muzikos tradicijos apima dainuojamąją poeziją ir kūrinius instrumentui solo. Repertuarą sudaro kalendorinės apeiginės (nourūzo), darbo, buities (maida, jozi), vestuvių (jor‑jor, ulanas) dainos, laidotuvių giesmės (jiga, sadra), lopšinės (ala), solo kupletinės dainos (košūkai), satyrinės (laparas), dainos su šokiais (jala, ašūla). Poezijos svarbiausia forma – epinis pasakojimas dastanas, populiarūs trumpi improvizuoti eilėraščiai termos. Dastanus ir termas atlieka vyrai dainininkai (Chorezme bakšiai) pritardami dombra ar kobūzu (abu chordofonai). Bucharos sozanda ir Chorezmo kalfa – vestuvinių apeigų dainos, kurias atlieka grupė moterų.
Liaudies melodijos diatoninės, dažniausiai posminės sandaros, atliekamos solo arba unisonu, nedidelio diapazono, gausiai ornamentuotos, dažna dermėkaita, moduliacijos, gausu sinkopių, dominuoja paprastieji metrai. Kiti muzikos instrumentai: gidžakas, sato, setoras (strykiniai chordofonai), dutaras, tanbūras, ūdas, rubabai (gnaibomieji chordofonai), čangas (mušamasis chordofonas), zurna, košnajus, nėjus, karnajus, bulamanas (aerofonai), doira, nahoras (membranofonai). Uzbekų šokiai susiję su kasdieniniu gyvenimu, religiniais ritualais ir šventėmis. Jiems įtakos turėjo indų, kinų, persų, arabų šokiai. Dabartinis uzbekų šokis apima Ferganos, Chorezmo ir Bucharos klasikines mokyklas. Nuo 1918 atsirado masinių liaudies šokių.
dombra
Profesonaliosios muzikos raida
Miestų aukštuomenės profesionaliosios muzikos tradiciją atspindi makomas ir jo 6 dalių ciklas šašmakomas (apima daugiau kaip 250 instrumentinių ir vokalinių kūrinių; sudėtingiausias – Bucharos ir Samarkando šašmakomas). Klasikinė muzika labiausiai suklestėjo viduramžiais. Svarbi buvo arabų muzikos įtaka. Parašyta Abd al Kadyro, Safi ad Dino, Badžmudino Kankabi ir kitų svarbių muzikologijos veikalų, kuriuose nagrinėta garso akustinės savybės, muzikos intervalai, dermės, ritmika.
1868 Vidurinę Aziją prijungus prie Rusijos imperijos pradėjo skverbtis rusų kultūra. Miestuose ėmė plisti europietiška muzika, pradėta užrašinėti ir harmonizuoti uzbekų liaudies melodijas. 1884 Taškente įkurta muzikos draugija. Ji turėjo simfoninį orkestrą, chorą, solistų vokalistų ir instrumentininkų. 19 a. pabaigoje pradėta tyrinėti muzikinį palikimą, klostėsi uzbekų muzikinis folklorizmas. 1918 įsteigtos liaudies konservatorijos Taškente, Samarkande ir kitur.
Muzikos raida sovietų valdžios metais
Sovietų valdžios metais atsirado muzikos mokymo įstaigų (1934 Taškento aukštoji muzikos mokykla; nuo 1936 konservatorija), muzikinių teatrų (1929 pirmasis Uzbekijos muzikinis dramos teatras, nuo 1939 Uzbekijos operos ir baleto teatras ir Uzbekijos muzikinis dramos ir komedijos teatras), įsteigta filharmonija (1936). Imta temperuoti liaudies muzikos instrumentų derinimą, burti simfoninių ir pučiamųjų orkestrus, chorus, kamerinius ansamblius. 1940 įkurta Uzbekijos kompozitorių sąjunga.
Įkurta Radijo ir televizijos liaudies muzikos orkestras (1947), Uzbekijos filharmonijos choro kapela (1951), Samarkando operos ir baleto teatras (1964), Taškento kultūros institutas (1973), muzikos mokyklos. Iki 1990 veikė 14 muzikinių teatrų. Sovietų valdžios metais Uzbekijoje bandyta sieti Vidurinės Azijos tradicinės muzikos ir Europos (pirmiausia Rusijos) akademinės muzikos elementus. Pirmąsias uzbekų operas sukūrė M. Ašrafi (Pūga 1939), R. Glieras ir T. Sadykovas (Leila ir Medžnūnas 1940), M. Ašrafi ir S. Vasilenko (Didysis kanalas 1941), A. Kozlovskis (Ulugbekas 1942), pirmuosius baletus – E. Brusilovskis (Guliandomas 1940), S. Vasilenko (Akbiliakas 1943). M. Ašrafi sukūrė pirmąją simfoniją (Herojinė simfonija 1942). Uzbekų operą Šviesa ir tamsa sukūrė R. Hamrojevas (1966), pirmąją vaikišką operą pasaką Akmenie, suaižėk! – S. Babajevas (1967).
Operos ir baleto teatro rūmai Taškente (1947, architektas A. Ščiusevas)
Žymesni kompozitoriai, atlikėjai
Sceninės muzikos kūrinių, kantatų, simfonijų, chorų sukūrė M. Levijevas, O. Halimovas, N. Muchamedinovas, M. Burchanovas, I. Hamrojevas, R. Hamrojevas, S. Judakovas, D. Saidaminova, M. Todžijevas, M. Machmudovas, A. Akbarovas, A. Rustamas, M. Bafojevas, F. Janovas‑Janovskis, D. Zakirovas, U. Musajevas, S. Basajevas ir kiti. Žymesni dirigentai: D. Abdurahmonova, N. Alimovas, M. Ašrafi, Z. Chaknazarovas, F. Šamsutdinovas, P. Špitalnas, K. Uzmanovas; dainininkai: A. Azimovas, S. Benjaminovas, S. Jaraševas, S. Kabulova, Ch. Nasyrova, M. Šamajeva, M. Šamsutdinova, J. Turajevas, B. Zakirovas, Z. Boikonova, G. Gaipova, O. Hotamovas, B. Išogova, F. Mamadalijevas, Z. Sujunova, A. Sultonovas; makomų atlikėjai: J. Radžabis, F. Sadykovas, K. Izmailova; instrumentininkai: M. Toibojevas, A. Tošpulatovas, A. Zufarovas. Muzikologai: T. Gafurbekovas, F. Karomatovas, O. Matekubova, J. Pekeris, I. Radžabova, S. Veksleris, H. Ato, T. Golovianceva, A. Džabarovas, O. Ibrahimovas, N. Janova‑Janovskaja, J. Junusovas, D. Muradova. Lietuvoje koncertavo Uzbekijos ansamblių, orkestrų, solistų.
doira
L: Istorija uzbekskoj muzyki Moskva 1979; A. Jang Quellen der traditionellen Kunstmusik der Usbeken und Tadschiken Mittelasiens Hamburg 1989.
1073
1731
Uzbekijos kultūra
Uzbekijos konstitucinė santvarka
Uzbekijos partijos ir profsąjungos
Uzbekijos ginkluotosios pajėgos