Uzbèkijos kis

Bendroji ūkio apžvalga

Uzbekija – ekonomiškai silpna pramoninė agrarinė valstybė.

2012 Uzbekijos BVP sudarė 51,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 106,4 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1752 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 3600 JAV dolerių). 2011 infliacija siekė 12,7 %. 2012 užsienio skola buvo 8,07 mlrd. JAV dolerių (2012).

2021, Pasaulio banko duomenimis, Uzbekijos BVP sudarė 69,239 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 296,689 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1983 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 8497 JAV dolerius). 2023 03 infliacija siekė 11,7 %.

https://s.vle.lt/diagramos/271.html

Pramonė

Svarbiausia Uzbekijos pramonės šaka – aukso kasyba (ketvirtoji vieta pasaulyje pagal aukso atsargas). Gaunama nafta (Ferganos slėnyje, Bucharos ir Surchandarjos apylinkėse) ir gamtinės dujos (Bucharos ir Kaškadarjos apylinkėse). Kasama rusvosios (Angreno baseine), akmens (Šarguno apylinkėse) anglys, vario, švino, cinko, molibdeno, volframo (Uzbekijos pietryčiuose), aukso (Muruntau ir Akhangarano apylinkėse), urano rūdos. Uzbekijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.

2012 Uzbekijoje pagaminta 52,53 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 85,2 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės; didžiausios – Syrdarjos (galia 4400 megavatų), Taškento (1920 megavatų). Likusią dalį pagamina hidroelektrinės; didžiausios – Čarvako (600 megavatų; Čirčiko upėje), Farchado (126 megavatai; Syrdarjos upėje).

Spalvotoji (Almalyko, Čirčiko apylinkėse), juodoji (Bekobado apylinkėse) metalurgija, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, radioelektronikos, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos (mineralinių trąšų, plastikų, gumos, cheminio pluošto, farmacijos), naftos chemijos, tekstilės (medvilnės – Taškente, Andižone, Bucharoje, Ferganoje; šilko – Margelane, Namangane), trikotažo, siuvimo, odos ir avalynės, kilimų audimo, maisto, tabako pramonė, mašinų (žemės ūkio įrenginių, tekstilės, naftos pramonei), automobilių, traktorių, baldų gamyba. Tradiciniai keramikos ir siuvinėjimo amatai. Uzbekijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.

1

2

Bioprodukcinis ūkis

Dirbama žemė užima apie 11 % Uzbekijos teritorijos. Plėtojama irigacinė žemdirbystė. Palankiausios sąlygos žemdirbystei ir gyvulininkystei plėtoti yra iriguotuose upių, Ferganos slėniuose, Alkanojoje ir Karši stepėse. Svarbiausia pramoninės reikšmės kultūra – vilnamedžiai. Auginama kviečiai, bulvės, morkos, arbūzai, vynmedžiai, pomidorai, tabakai. Uzbekijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, ožkos, avys (ypač karakulinės), šilkverpiai, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Uzbekijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Žvejyba; 2009 sugauta 9469 tonos žuvų (daugiausia karpių).

piemenų jurta Kyzylkumų dykumoje

3

4

5

Turizmas

iš kairės – Ulug Bego (1420), Šir Daro (1636) ir Tillja Kari (1660) medresės Samarkande

Chiva

Šahrisabzas

2009 Uzbekiją aplankė 12,2 mln. užsienio turistų; pajamos iš turizmo sudarė 99 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono (53,3 %, 2009), Europos (27,4 %), Pietų Azijos (13,1 %). Labiausiai lankoma kultūros ir istorijos paminklai Samarkande, Bucharoje, Chivoje, Taškente, laivų kapinės Aralo ežere, Kyzylkumų dykuma, Amudarjos delta, Šilko kelio istorijos ir kultūros paminklai. Čiatkalo kalnagūbryje populiarus alpinizmas, slidinėjimas, kalnų sportas.

Transportas ir ryšiai

2008 geležinkelių buvo 3645 km, iš jų 620 km elektrifikuota. Geležinkelių svarbiausios linijos: Türkmenabatas (Turkmėnija)–Orenburgas (Rusija), Kaganas–Termizas–Dušanbė (Tadžikija), Türkmenabatas–Kungradas, Taškentas–Amudarja, greitasis Taškento–Samarkando geležinkelis. 21 a. pradžioje automobilių kelių buvo 86 496 km, iš jų 75 511 km su kieta danga. Svarbiausios automobilių magistralės: Taškentas–Samarkandas–Termizas, Buchara–Taškentas–Biškekas (Kirgizija)–Almata (Kazachija). 6 tarptautiniai oro uostai: Taškento, Samarkando, Urgenčo, Bucharos, Ferganos, Navoji. Vidaus vandenų kelių 1100 kilometrų, laivuojama Amudarja (Termizo uostas). 2013 buvo 10 401 km dujotiekių, 944 km naftotiekių.

Bankai

2013 veikė Uzbekijos Respublikos centrinis bankas (Ozbekiston Respublikasi markazijy banki, įkurtas 1991, būstinė Taškente) ir 30 komercinių bankų (iš jų – 5 valstybiniai, 5 užsienio kapitalo). Uzbekijos piniginis vienetas – sumas, lygus 100 tijinų, įvestas 1993 vietoj SSRS rublio (1 sumas prilygintas 200 rublių), 1994 pakeistas naujuoju sumu (1000 senųjų). Taškente veikia Respublikinė vertybinių popierių birža Toshkent (įkurta 1994).

Užsienio prekyba

Uzbekijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2010)

Užsienio prekybos balansas teigiamas. Daugiausia eksportuojama gamtinės dujos, nafta ir jos produktai, medvilnės pluoštas (antroji vieta pasaulyje), šilkas, auksas, maisto produktai, daugiausia eksportuojama į Kiniją, Rusiją, Kazachiją, Turkiją. Importuojama daugiausia mašinos ir įrenginiai, cheminės medžiagos, mediena, įvairūs metalai, medikamentai, daugiausia importuojama iš Rusijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Kazachijos, Turkijos.

Ekonominiai ryšiai su Lietuva

Lietuva 2012 eksportavo į Uzbekiją prekių už 129,5 mln. litų, importavo iš Uzbekijos – už 10,5 mln. litų.

2018 Lietuva į Uzbekiją eksportavo prekių už 179,492 mln. eurų, importavo iš Uzbekijos prekių už 8,219 mln. eurų.

2021 Lietuvos ir Uzbekijos užsienio prekybos apyvarta sudarė 222 mln. eurų. Lietuva į Uzbekiją eksportavo prekių už 155 mln. eurų, importavo iš Uzbekijos prekių už 66 mln. eurų (daugiausia sieros, aliuminio ir jo dirbinių vario ir jo dirbinių). 2022 pradžioje Uzbekijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 0,82 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės užsienio investijos Uzbekijoje – 1,08 mln. eurų.

Uzbekijos BVP struktūra (2012)

2271

-Uzbekijos pramonė; -Uzbekijos žemės ūkis; -turizmas Uzbekijoje; -Uzbekijos transportas; -Uzbekijos bankai; -Uzbekijos užsienio prekyba; -Uzbekijos ekonominiai ryšiai su Lietuva

Uzbekija

Uzbekijos gamta

Uzbekijos gyventojai

Uzbekijos konstitucinė santvarka

Uzbekijos partijos ir profsąjungos

Uzbekijos ginkluotosios pajėgos

Uzbekijos istorija

Uzbekijos santykiai su Lietuva

Uzbekijos švietimas

Uzbekijos literatūra

Uzbekijos architektūra

Uzbekijos dailė

Uzbekijos muzika

Uzbekijos teatras

Uzbekijos kinas

Uzbekijos žiniasklaida

Uzbekijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką