uzbèkų kalbà priklauso altajiečių kalbų šeimos tiurkų kalbų šakos rytų (karlukų) grupės kalboms. Artima uigūrų kalbai. Laikoma mirusios čagatajų kalbos palikuone. Kartais skiriama atskiros šiaurės uzbekų kalba (Uzbekijos valstybinė kalba, t. p. vartojama Kirgizijoje, Tadžikijoje, Kinijoje, Turkmėnijoje, Rusijoje ir kitur) ir pietų uzbekų kalba (vartojama Afganistane). Iš viso apie 25 mln. kalbančiųjų (21 a. pradžioje). Skiriama okuojančios (Taškento, Ferganos, Samarkando, Bucharos) ir neokuojančios (turi du pogrupius) tarmės. Uzbekų kalba susiformavo veikiama trijų kalbinių grupių: kipčiakų, ogūzų ir karlukų-uigūrų. Skiriama formavimosi 2 pagrindiniai periodai: senasis (tiurki kalba; senoji literatūrinė kalba susiformavo 13–15 a.) ir naujasis (dabartinė bendrinė kalba susiformavo 20 a. pradžioje Taškento ir Ferganos tarmių pagrindu). Patyrė didelę persų kalbos įtaką. Uzbekų kalba agliutinacinė. Turi 6 balsius ir 25 priebalsius. Dvibalsiai nebūdingi. Neturi balsių harmonijos, būdingos beveik visoms tiurkų kalboms. Kirtis fiksuotas, dažniausia kirčiuotas paskutinis žodžio skiemuo. Neturi gramatinės giminės kategorijos. Daiktavardis turi linksnio (6), skaičiaus (vienaskaita, daugiskaita), priklausomybės, veiksmažodis – laiko, nuosakos, rūšies, skaičiaus, asmens gramatines kategorijas. Pažyminys vartojamas prieš pažymimąjį žodį. Sakinio dažniausia struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Vartojama daug skolinių iš arabų, persų, rusų kalbų. Iki 1928 vartotas arabų raštas, vėliau – lotynų, nuo 1940 – kirilika, nuo 1992 vėl pereinama prie lotynų rašto. Afganistane kalbantys pietų uzbekų kalba vartoja arabų raštą. Biblija išversta 2004.
| Vartojama nuo 1992 | 1940–1992 vartotos abėcėlės atitikmenys |
|---|---|
| A a | A a |
| B b | Б б |
| D d | Д д |
| E e | E e |
| F f | Ф ф |
| G g | Г г |
| H h | Ҳ ҳ |
| I i | И и |
| J j | Җ җ |
| K k | К к |
| L l | Л л |
| M m | М м |
| N n | Н н |
| O o | O o |
| P p | П п |
| Q q | Қ қ |
| R r | Р р |
| S s | C c |
| T t | Т т |
| U u | У у |
| V v | В в |
| X x | X x |
| Y y | Й й |
| Z z | З з |
| O‘ o‘ | Ў ў |
| G‘ g‘ | Ғ ғ |
| Sh sh | Ш ш |
| Ch ch | Ч ч |
| ng | Нг нг |
| ’ | Ъ ъ |
85